Vis tik net ir būdama kitame pasaulio gale moteris negali pamiršti Lietuvoje likusių gyventi savo tėvų, kuriuos šiuo metu užklupo itin sudėtinga situacija.
Kartu su broliu ji pradėjo kurti jaukius, saugius ir širdžiai artimus namus savo tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vaikystėje su broliu šildė namus
Roberta atvira – jos vaikystė su broliu buvo itin sudėtinga: „Kai kiti vaikai džiaugėsi vaikyste, žinojo, ką reiškia juoktis, bėgioti su draugais po kiemą be rūpesčių ir laukti, kol mama pakvies gausios vakarienės, o tėtis pažais kartu stalo žaidimą, mes su broliu ieškodavome, kaip užsikurti kiaurą gryčią, kad sušiltume patys ir sušildyti miegančius tėvus.
Mes su broliu skusdavome bulves, kepdavome jas ant vandens. Vis dėlto, nors akimirkų buvo labai sunkių, dabar noriu, kad viskas prisiminimuose liktų šviesiai.“
Ir nors dabar Robertą su broliu skiria didelis atstumas, vis tik rimtai susirgus tėčiui, jiedu suvienijo jėgas ir padarė viską, kad pagerintų šeimos buitį ir gerovę:
„Žinodami apie rimtą tėčio ligą, su broliu nusprendėme kiek įmanoma padėti tėvams. Į Lietuvą atvykusi ne tik emociškai palaikiau tėvus, bet ir finansiškai su broliu prisidėjome prie jų gerbūvio.“
Tėčiui – sudėtinga liga
Roberta Kazilionienė sako, kad šiuo metu su šeima išgyvena itin sudėtingas akimirkas dėl tėčio būklės: „Mūsų šeima labai nerimauja dėl tėčio, nes jo sveikatos būklė tikrai labai rimta. Ypač neramu mamai, kuri dabar rūpinasi visa buitimi.
Tėtis, turbūt, nesupranta, kas šiuo metu vyksta mūsų gyvenimuose. Man šiuo metu fiziškai sukasi galva ir visą kūną „mėto“ į šonus nuo informacijos iš gydytojų, nuo mamos nerimo ir baimės kupino žvilgsnio, visų draugų ir šeimos tylaus palaikymo bei kantrybės.
Tėtis, galbūt, ir supranta, kas vyksta, o gal ir ne... Bet vienintelis jo didžiausias noras vėl matyti voku užkritusia akimi ir kad liautųsi skaudėti galvą.“
Nupirko tėvams namus
Robertos gyvenime – itin jautrus ir sudėtingas etapas, tačiau būtent tokiomis akimirkomis ji primena sau bei aplinkiniams apie tai, kaip svarbu būti finansiškai stabiliam ir turėti santaupų sudėtingiausioms akimirkoms.
„Mūsų su broliu tėvai labai ilgus metus gyveno sename name. Tai buvo namas net be vandens. Ar galite patikėti, kad du žmonės neturėjo geriamojo vandens, todėl semtis jo iš šulinio turėjo eiti pas kaimynus?
Taigi, su broliu priėmėme sprendimą, kad jie taip gyventi nebegali, todėl nupirkome jiems namuką Akmenėje, šalia brolio. Dabar bus daug lengviau broliui užsukti pas tėvus ir padėti jiems tiek, kiek įmanoma.
Ne vieną kartą klausiau tėvų, kodėl jie patys netaupė ateičiai, o jie atsakė paprastai – niekada negalvoję, kad pasens. Bet štai, dabar matome realybę – jie paseno, neturi santaupų ir tikrai negali sau leisti nusipirkti ar bent jau susiremontuoti namų.
Todėl kiekvieną kartą, o ypač tokiomis sudėtingomis akimirkomis, aš primenu sau ir kitiems, kad mes privalome būti finansiškai nepriklausomi, turėti pinigų, kuriuos galėtume tinkamai panaudoti tuo metu, kada labiausiai reikia. Mes nei vienas nesame apsaugotas nuo to, kas gali atsitikti ir nė vienas iš mūsų nežinome, kas laukia ne tik po metų ar kelių, bet ir rytoj, todėl taupyti bei įdarbinti pinigus šviesesniam rytojui – privalome jau dabar.
Labai norėčiau sugrąžinti 20 metų atgal, norėčiau turėti tokią finansinę stiprybę, kokią turiu dabar, kad būčiau galėjusi padėti savo tėvams tiek, kiek reikia.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!