Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tai, kad Renata Norvilė yra ne tik talentinga atlikėja, bet ir kruopšti rankdarbių kūrėja, jau žino daugelis. Ne vienerius metus moteris gamina unikalius laikrodžius, vazas, padėkliukus, muilo gėles, yra išbandžiusi ir jasmonito liejimą. Tačiau atėjus rudeniui, kai namuose norisi kuo daugiau jaukumo, labiausiai žmonės graibsto Renatos kuriamas žvakes. Tiesa, moteris jas kuria ne viena, o kartu su savo partnere, menininke Elena Asmus.

Tai, kad Renata Norvilė yra ne tik talentinga atlikėja, bet ir kruopšti rankdarbių kūrėja, jau žino daugelis. Ne vienerius metus moteris gamina unikalius laikrodžius, vazas, padėkliukus, muilo gėles, yra išbandžiusi ir jasmonito liejimą. Tačiau atėjus rudeniui, kai namuose norisi kuo daugiau jaukumo, labiausiai žmonės graibsto Renatos kuriamas žvakes. Tiesa, moteris jas kuria ne viena, o kartu su savo partnere, menininke Elena Asmus.

REKLAMA

Socialiniuose tinkluose R. Norvilė su sekėjais ir klientais vis pasidalija savo rankdarbių nuotraukomis. Čia sunku nepastebėti moters kuriamų žvakių, kurios primena mažus meno kūrinius, o savo netikėtomis formomis kuria ypatingą jaukumą.

REKLAMA
REKLAMA

Kai naujienų portalas tv3.lt susiekė su Renata, ji su savo partnere Elena kūrė žvakes. Abi moterys mielai pasidalijo kūrybinio proceso užkulisiais ir atskleidė, kiek darbo bei atidumo slypi kiekviename jų gaminyje.

REKLAMA

Reikalauja daug laiko ir kruopštumo

Žiūrint į Renatos ir Elenos kuriamas žvakes sunku nepastebėti išskirtinių formų – jos primena miško kelmą, gilių kepurėles ar kitus gamtos motyvus, todėl iš karto išsiskiria iš įprastų, parduotuvėse matomų žvakių. Pašnekovės atskleidė, kad tai – taip pat jų pačių kūrybos vaisius. Tiesa, reikalaujantis daug darbo ir kruopštumo.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš pradžių šias formas reikia nulipdyti, tai darome iš specialaus skulptūrinio molio, kuris greitai džiūsta. Kai nulipdome, dar modifikuojame, apdirbame, nes reikia pasirūpinti, kad vėliau iš silikoninės formos būtų lengva išimti. Vien tik šis etapas trunka dvi–tris dienas, po to dar tiek pat reikia moliui išdžiūti.

Tuomet darome silikoninę formą – ji leidžia gauti identišką rezultatą kiekvienam gaminiui. Silikoninę formą pagaminti užtrunka apie dieną, o kai ją užpilame gipsu, šis turi džiūti maždaug savaitę“, – kūrybiniu procesu dalijosi R. Norvilės bičiulė ir partnerė Elena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pasakojo Elena, vėliau žvakių indelius reikia nudažyti teptuku ir specialiais dažais. Moteris pridūrė, kad ir šis etapas reikalauja laiko bei kruopštumo.

„Iš pradžių bandėme spalvinti taip, kaip daro visi – akrilu. Bet šis variantas mums netiko, nes norime, kad mūsų gaminiai atrodytų lyg keramikiniai. Todėl ir dažus maišome bei gaminamės pačios, nes tokių neradome nei Lietuvoje, nei Europoje. Be to, žvakių indeliai impregnuoti taip, kad būtų atsparūs karščiui ir visiškai saugūs“, – atskleidė E. Asmus.

REKLAMA

Žvakes graibsto žaibiškai

Nors tokių žvakių gamyba reikalauja daug laiko ir pastangų, Renatai ir Elena šiame procese sunkiausia ne pats darbas, o atsisveikinimas su savo kūriniais.

„Kiekvieną gaminį mes taip išglostome, tiek daug meilės įdedame, kad po to net svarstome – ar pasidalinti su kitais, ar sau pasilikti“, – juokėsi R. Norvilė.

Kaip atskleidė kūrėjos, kiekvienos žvakės kaina priklauso nuo indelio dydžio ar vaško kiekio, tačiau suma svyruoja nuo 15 iki 30 eurų. Moterų teigimu, kūriniai yra išgraibstomi taip greitai, kad tenka dirbti net naktimis.

REKLAMA

„Elena šią naktį praleido dirbtuvėse, nes įkėlus žvakes gavome tiek daug užsakymų, kad galiausiai supratome, jog pagaminome per mažai, – atskleidė R. Norvilė. – Užsakymai pasipila vos tik pasidalijus gaminiais socialiniuose tinkluose bei savo svetainėse. Tad paklausa tikrai didelė, šaltuoju sezonu žmonės išties nori žvakių namų jaukumui, kiti perka dovanoms. Be to, gauname užklausų ir iš gėlių parduotuvių, kurios nori prekiauti šiais gaminiais.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausantis Renatos ir Elenos, tampa akivaizdu, kad jų tandemas veikia nepriekaištingai. Moterys atskleidė, kad kartu dirba jau pusę metų. Tačiau kaip jos tapo ne tik puikiomis partnerėmis, bet ir artimomis bičiulėmis? Pasirodo, iš pradžių Elena buvo Renatos mokytoja.

„Eleną atradau per socialinius tinklus, kai man kilo klausimų dėl epoksido liejimo. Kadangi ji buvo stipriai pažengusi šioje srityje, kartais paklausdavau jos patarimų. Kaskart stebėdavausi, kaip žmogus geranoriškai dalijasi savo žiniomis ir idėjomis. Kartą man net gėda pasidarė, paprašiau nusipirkti pas ją mokymus, bet Elena atsakė, kad viską gali papasakoti ir be jų.

Taigi, ji buvo mano mokytoja. Tiesa, iš pradžių Elena gyveno užsienyje, tačiau galiausiai sugrįžo į Lietuvą. Kai pirmą kartą susitikome, iškart labai sulipome. Abi turime beribę fantaziją, tik gal trūksta laiko viską įgyvendinti“, – draugystės istorija pasidalijo R. Norvilė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų