Žinia apie senelio mirties metines Radžis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. Įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt.
„Šiandien sukanka 9 metai, kai netekau senelio. Visada prisimenu ir mintimis visada esu su tavimi, mano mylimas seneli. Laikas bėga greitai, bet niekada tavęs nepamiršiu... Ilsėkis ramybėje, mylimas seneli“, – rašė R. Aleksandrovičius.
Vaikystėje senelis aplankė Radžį vaikų namuose
Naujienų portalui tv3.lt Radžis pasakojo, kad jaučiasi dėkingas, kad apskritai teko sutikti ir pažinti savo tikrą senelį.
„Visada jį prisimenu ir džiaugiuosi, kad buvo galimybė apskritai jį pažinti, nes galėjo tokios galimybės ir nebūti. Jis buvo visada toks legendinis senelis, visi vaikų namuose pasakodavo, bet aš mažas nelabai atsimenu jo.
Buvo atvažavęs aštuoniasdešimt kažkelintais metais su juoda Volga, tuo metu vos kelios Volgos visoje Lietuvoje buvo, ką jau kalbėti apie Panevėžį. Jis norėjo mane pasiimti, bet tada buvo tokie įstatymai, kad be mamos sutikimo jis negalėjo to padaryti. Nežinau, kaip ten buvo, lyg ir viskas buvo suderėta, bet paskutinę minutę mama atsisakė, tai tas atvažiavimas buvo kaip ir veltui. Jis mane norėjo išsivežti į Ukrainą ir neaišku, kaip šiai dienai būtų buvę, gal net būčiau nedainavęs, bet nemanau, kad būčiau prasčiau gyvenęs, nes mylėjo mane“, – sakė Radžis.
Šis senelis yra iš tėvo pusės. O Radžis yra jo pirmasis anūkas.
„Pas romus, kaip ir turbūt pas visus, pirmas anūkas yra labai reikšmingas“, – pridūrė jis.
Vėliau ilgai vienas kito ieškojo
Pašnekovas prisiminė ir kaip bandė surasti savo senelį, o ši istorija net nugulė į filmą.
„Kelias į žvaigždes“ žurnalistė, pamenu, paklausė, ar norėčiau surasti senelį. Tada suabejojau, ar jis dar gyvas, pasirodo, jis dar net nebuvo toks senas, kaip man atrodė. Jį tikrai surado Ukrainoje, Charkive, ieškojome, buvo net filmas apie mano gyvenimo istoriją.
Pasirodo, senelis irgi daug metų manęs ieškojo, bet buvo dingę visi kontaktai, nebuvo kaip. Vis tiek laikui bėgant atradome vienas kitą, jis net verkė, kai mane pamatė. Prabendravome 8 metus, dažnai ten nuvažiuodavome, buvo planų, kad ir jis atvažiuos į Lietuvą. Jis daug ką prisiminė iš tų laikų, kai mano tėtis sėdėjo kalėjime Alytuj, jis važiavo aplankyti.
Tokie dalykai yra nepamirštami, nes tai yra mano tikras senelis. Jaučiuosi blogai, juk jis dar galėjo pagyventi, bet ligos daro savo ir nieko nepakeisi jau“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Romų laidojimo tradicijos ir gedulas
Paklaustas, kaip minimos mirties metinės jų kultūroje, atlikėjas išsamiai viską papasakojo ir dar prisiminė išskirtines laidotuves. Kadangi jo senelis buvo baronas, laidotuvės vyko labai prašmatniai.
„Pas romus viskas taip pat, kaip pas mus, tik ten po laidotuvių 40 dienų negalima nei linksmintis, nei televizoriaus žiūrėti, turi būti viskas uždengta. Kas metus nebūna mišių. Romams nereikia sakyti, kada melstis, nes tai daro kiekvieną dieną.
Jis buvo labai gerbiamas žmogus, baronas, atstovavo Charkive visus romus. Jis buvo visada pagarboje, už jį tikrai meldžiamasi. Kadangi yra provoslavas, tikėjimas labai stiprus.
Kai jį laidojo, buvo įdomu pažiūrėti, kaip laidoja baronus. Kapo vidų išcementavo, padarė kambarį, ir sunešė visus tuos daiktus, kuriuos jis naudojo. Jis palaidotas su visais papuošalais, o ant viršaus užvirintas metalas. Taip laidoja tik baronus ir turtingus romus.
Yra žmonių Ukrainoje, kurie vis prižiūri kapus ir namą, tai kol kas viskas vietoje“, – atskleidė vyras.
