Seserys Irūna Puzaraitė-Čeponienė ir Ineta Puzaraitė-Žvagulienė taip pat palaiko paramos projektą ir pristatė specialią, „Ankstukams“ skirtą lopšinę.
Pradžioje buvo sunku
Inetai neišnešiotukų tema ypatingai artima, ji pati sūnaus susilaukė anksčiau nei tikėtasi. Žinoma moteris, šiuo metu auginanti dukrelę Barborą ir ankstuką Bernardą, nelieka abejinga ir kitiems vaikučiams.
Paaugus sūnui Ineta pasakojo, kad skirtumo jau nebejaučia, nors Bernardas gimė anksčiau, dabar jis toks pats, kaip ir visi kiti vaikai: „Tikriausiai vienintelis skirtumas yra ne tai, kad Bernardas gimė anksčiau, o tai, kad auginu mergaitę ir berniuką. Būtų lengviau palyginti, jei turėčiau du berniukus.“
Pradžioje atlikėjai buvo labai sudėtinga, sūnaus svoris neaugo, buvo daug nerimo, daug praleistų savaičių ligoninėje: „Tai tikrai sunkus etapas. Galiu tik pasidžiaugti, kad sūnus nebuvo toks ankstyvas, kaip nutinka kitoms šeimoms, kurių naujagimiai sveria 500-800 gramų, tokiais atvejais išgyventi reikia labai daug.“
Kaip Ineta sako, visa tai ateina netikėtai: „Neesi tam pasiruošusi, nei daiktų susikrovusi, tačiau ligoninėse pasirūpina „ankstukais“ ir mamoms dalijami krepšeliai su pačiomis būtiniausiomis priemonėmis, todėl dabar nereikia bijoti, kad nebus pasirūpinta reikiamais daiktais.“
Baisiausias dainininkei buvo pirmasis mėnuo, kai sūnaus apetitas svyravo ir jis kartais visiškai nieko nevalgydavo: „Tačiau laikui bėgant viskas susitvarkė. Dabar Bernardas toks pats kaip ir visi vaikai, žaidžia, sveria daugiau už kitus, vaikščioti pradėjo taip pat vienodo amžiaus, kaip ir kiti vaikai.
Viskas susitvarkė ir išsilygino, galbūt reikėjo skirti daugiau dėmesio, stebėti, kaip kūdikis vystosi, kurį laiką gyventi po padidinimo stiklu, tačiau šiandien nieko sudėtingo daryti nebereikia.“
Glaudus vaikų ryšys
Prakalbus apie vaikų tarpusavio santykius, moteris pasakojo, kad vaikai vienas be kito negali: „Ryte atsikėlę bėga vienas pas kitą, apsikabina. Jų ryšys labai stiprus, manau, kad vaikai mato mūsų santykius su gimine ir artimaisiais, todėl augdami tokioje aplinkoje taip pat mokosi mylėti.“
„Barbora neseniai atostogavo pas senelius, po savaitės paskambino, kad nori grįžti, nes pasiilgo brolio, ne mamos, bet brolio“, – juokėsi dainininkė.
Vyriausioji dukra Barbora, Inetos teigimu, jau ima suprasti meilės esmę: „Per dieną mažiausiai trisdešimt kartų pasako, kad mus myli. Žinoma, prasidėjus paauglystei, manau, viskas pasikeis, bet dabar mūsų santykiai labai gražūs.
Būna ir pykčių, jie trumpalaikiai, dabar Barbora labiau pyksta ant kitų vaikų, kai šie kažko neduoda broliui, ji, kaip vyresnioji sesė, labai saugo Bernardą.“
Paklausta ar viską spėja, moteris juokėsi, kad tenka versti per galvą: „Jei sėdėčiau namuose ir tik vaikus auginčiau, būtų viskas paprasta, bet dabar daug dirbu, užsiimu įvairia veikla ir dar vaikais rūpinuosi, tai labai sunku, ypač jei reikia kažkur kartu važiuoti.
Kadangi namuose atsidariau vaikų darželį, vaikus man padeda prižiūrėti auklės ir vyras. Seneliai Marijampolėje, o Žilvinas dažniausiai būna Amerikoje, visi su savo reikalais ir darbais, todėl gelbėja auklės.“
„Namuose lengviau, vaikai jau paūgėję, Bernardui greitai dveji, jie savarankiškai žaidžia ir aš pati galiu atsipūsti. Anksčiau būdavo migdau vieną, o kitas rėkia, taip ir plėšydavausi į visas puses“, – juokėsi Ineta.
