Naujienų portalui tv3.lt Laura su kolega Dovydu Duobliu papasakojo apie savo veiklą ir išdavė, kokios emocijos aplanko vykdant savanorišką veiklą karo kontekste.
„Aš iš savęs esu žmogus, negalintis sėdėti sudėjus rankų, o ypač, kai jauti, jog savo jėgomis gali padaryti ką nors prasmingo ir išgauti reikiamą rezultatą. Pirmiausia paskambino bičiulis, Karolis Sankauskas ir paklausė, ar padėsiu jam su daiktų pervežimu iš Lietuvos į Lenkijos pasienį – iškart sutikau, nes tikrai gerai sekasi vadybinti dalykus bei koordinuoti procesus. O po keleto dienų darbuotis kartu pradėjau tiesiogiai su Dovydu.
Reikia veikti čia ir dabar, greitai, tad tas iš tiesų padeda. Kai matau, jog mūsų su Dovydu sistema veikia gerai – sustoti tikrai neketinu“, – tikina Laura.
Darbas sandėlyje, į kurį vis atkeliauja ir iškeliauja nemažas kiekis siuntų – reikalauja logiškos sistemos bei fizinės jėgos. L. Ignatovičiūtė pasakoja, jog kasdien turi daugybę skirtingų darbų – yra atsakinga už sandėlio tvarką, daiktų priėmimą ir išvežimą Vilniaus mieste, jų rūšiavimą, supakavimą ir išvežimą link Lenkijos pasienio.
„Dienos darbai prasideda nuo ankstyvo ryto, kaip sakau – skambučių registro. Skambučių nuo 7-8 ryto susilaukiu tikrai daug – kam ką paimti, kam ką išvežti. Viską susidėliojus, susiplanuoju logiškus maršrutus, pasitvirtinu su Dovydu, arba Lenkijos pasienyje esančiu Dovydu Petrošiumi iš „Stiprūs Kartu“, vakare, tiesiai po laidos važiuoju į sandėlį ir pakraunu siuntas į autobusus.
Tuomet žinoma, palaikome ryšį su pasienio būstinėje esančiais kolegomis, kad autobusai tikrai pasiektų mūsų tašką. Taip pat, rūpinuosi ir suteikiu visokeriopą pagalbą keturioms ukrainietėms mamoms“, – pasakoja Laura ir priduria, jog nuolat bendrauja su Sandra Golbreich, kuruojančia savanorius iš 5 skirtingų šalių. Pasak Lauros, Sandra daro milžinišką darbą – pagalbos skambučiai prasideda 4 valandą ryto, reikia padėti silpnesniems – nėščiosioms ir neįgaliesiems, o per visą Ukrainą jos kuruojami savanoriai išdalijo jau 40 tonų humanitarinės pagalbos.
Pokalbio metu Laura gražių žodžių ir Andriui Milinavičiui, LiMA valdybos nariui, „Baltic Sandbox“ bendraįkūrėjui ir verslo plėtros vadovui. „Mes esame iniciatyvinė grupė, kuriai nebuvo nusispjauti“, – Andriaus žodžius pakartoja Laura.
Kaip kasdien „Power Hit Radio“ laidą vedanti Laura spėja dirbti du darbus? „Mažinam miego valandas. Keliuosi anksti, kad priimčiau visus skambučius, atrašyčiau į žinutes, nukreipčiau žmones kur reikia. Daug kas kreipiasi ir į mane dėl žmonių pervežimo, tuomet nukreipiu į kolegę Emiliją Pabarčienę, jei kreipiasi kitu klausimu, taip pat tikslingai. Emilija koordinuoja savarankiškai sieną kertančių žmonių vežimą į Lietuvą. Kasdien susisiekia savarankiškai sieną kertantys žmonės, kurie nori vykti į Lietuvą.
Jie kerta sieną skirtinguose pasienio punktuose, nedidelėmis grupelėmis. Tuomet mūsų nuostabieji savanoriai minibusų vairuotojai juos atveža į pasienyje esančiame viešbutyje Arcadia įkurtą bazę. Bazėje suteikiame šiltą prieglobstį, maitinimą. Dienos pabaigoje visi per dieną susirinkę žmonės dideliu autobusu iškeliauja į Lietuvą.
Svarbiausia – sistema, aiškumas ir kuo mažiau chaoso. O baigusi laidą, 18 val grįžtu į sandėlį arba toliau derinu klausimus, bei priiminėju skambučius, susijusius su šia pagalba Ukrainai“, – savo susikurtą sistemą dėsto Laura.
Paklausta, ką žmonės dažniausiai veža, Laura pasidžiaugia – veža viską, nuo higienos priemonių, iki maisto, rūbų ir vaistų. Tiesa, pasitaiko ir keistokų siuntų:
„Mes gan tikslingai stengiamės rinkti daiktus, kurių tikrai reikia, nes radus siūlų ritinėlį arba blenderį, atrodo, jog žmonės tiesiog valosi namus. Dėl to visus daiktus perrenkam ir rūšiuojam patys“, – teigia pašnekovė ir nori padėkoti „Vienaragiai LT“ ir Raudonajam kryžiui už tai, kad jau dvi savaites intensyviai prisideda prie pagalbos Ukrainai.
Padedant iš karo krečiamos Ukrainos bėgantiems žmonėms, kyla daug emocijų. Su 4 mamomis bendraujanti Laura atvira – ne kartą teko važiuojant namo po darbų lieti ašaras.
„Kai visi vaikai apkabina mane, o pati mama tvardo ašaras, kai reikia atsisveikinti, ir vis teigia, kad grąžins pinigus, kai susiras darbą – širdis plyšta. Su visomis 4 moterimis ryšį palaikau ir jos žino, kad į mane gali kreiptis bet kokiu klausimu.
Jos manim pasitiki, kas manau yra labai svarbu ir jaučiasi saugiai. Ne kartą visos minėjo, jog negali patikėti, kokie lietuviai geri žmonės ir dėkoja Dievui, kad visi mes taip padedame. Žinoma, sunku ir nuverkta buvo ne kartą grįžus namo. Bet turim būti visi stiprūs ir galvoti blaiviu protu, nes tik tada galėsim padėti“.
Su Laura komandoje dirba ir jos bičiulis Dovydas Duoblys. Mergina pasakoja, su Dovydu susipažinusi vos kilus pagalbos Ukrainai idėjai.
„Nusprendus įsitraukti į pagalbos Ukrainai reikalus, į vieną „Facebook“ susirašinėjimą mane pridėjo bičiulis Andrius Milinavičius, kuris taip pat labai aktyviai yra įsitraukęs ir su kolegomis, iniciatyvine grupe jau 14 dienų tiekia humanitarinę pagalbą Ukrainai, tame susirašinėjime buvo ir Dovydas.
Iš Sandros Golbreich gavus sąrašą daiktų, kurį turėjau pristatyti nėščioms mamos, Dovydas kaip tik kitą dieną važiavo į pasienį pradėti stovyklos įkūrimo darbų. Susiskambinom, apsitarėm situaciją, laikus.
Dovydas stipriai prisidėjo finansiškai prie reikiamo sąrašo, kaip kad tarkim, nupirkęs 25 miegojimo čiužinius, kurių reikėjo. Trumpai papasakojo savo misijos idėją, o komunikuoti mums kartu gan gerai sekėsi, gavau iš jo tikslias užduotis, jis iš manęs – rezultatą“, – pasakoja Laura.
Dovydas Duoblys pasakoja, į pagalbos Ukrainai veiklą įsitraukęs po to, kai prisireikė evakuoti ofiso Kijeve darbuotojų šeimas. „Pasirūpinome viena šeima, po to dar viena, o dabar jau išvežėme daugiau nei 1.000 žmonių, natūraliai prisidėjo humanitarinės pagalbos tiekimas ir kitos veiklos susijusios su pagalba civiliams žmonėms Ukrainoje“, – pasakoja Dovydas.
Vaikinas apie savo vykdomą veiklą pasakoja ilgai – darbų sąrašas ilgas ir labai įvairus: „Savanorių darbų valdymas, autobusų maršrutų koordinavimas, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, finansavimo paieška, dokumentų tvarkymas ir daug kitų užduočių.
Kiekvieną dieną stumiesi į priekį. Mūsų tikslas pasiekti Ukrainoje kuo gilesnius taškus, nes žmonėms ten reikia labiausiai pagalbos. Norime padėti daug žmonių, todėl turime kurtis infrastruktūrą, kuria naudodamiesi galėsime pasiekti žmones.
Įkūrėme savo sandėlį Vilniuje, kuriam vadovauja Laura, taip pat Lenkijos pasienyje įkūrėme improvizuotą autobusų terminalą viešbutyje „Arkadia“, išnuomavom sandėlį. Šias operacijas Lenkijos pasienyje perdavėme „Stiprūs kartu“ komandai, kad galėtume fokusuotis darbui Ukrainos viduje“, – vardija pašnekovas.
Dovydas džiaugiasi – jo kolegos puikiai supranta jo norą padėti Ukrainai ir tuo metu, kai jis darbuojasi, perima kitus jo darbus. Paklausti, kuo prisidėti prie pagalbos Ukrainai gali kiekvienas iš mūsų, Laura ir Dovydas antrina vienas kitam.
„Nelikti abejingais ir padėti bet kuo, kuo tik gali. Kaip mano draugai, kurie su manimi būna sandėlyje bet kada, kada tik reikia. Be jų pagalbos ir atsidavimo tikrai nevyktų viskas taip greitai ir siuntos nepasiektų žmonių taip greitai.
Kita draugė sudarė sąrašą darbų tai mamai apie kurią kalbėjau (anglų k. mokytojai Ukrainoje), kad ji iškart Hamburge galėtų susirasti darbą. Padėti galime kiekvienas, pradedant noru ir pabaigiant konkrečiais darbais arba teisingos informacijos atsirinkimu bei sklaida savo ratui“, – sako L. Ignatovičiūtė.
Na, o D. Duoblys siūlo savo laisvą laiką panaudoti kilniam tikslui: „Vietoj savaitės atostogų, savanoriauti! Tik dirbdamas savanoriu gali labiau įsigilinti į situaciją. Neprisiliesdamas prie žmonių, susidarai iškreiptą paveikslą, o realybė yra visai kita. Susidūręs su realybe, gali suprasti žmonės ir suteikti jiems reikalingą, o ne savo įsivaizduojamą pagalbą“, – tikina Dovydas.
Laida „galvOK“ su Laura Ignatovičiūte – jau šį šeštadienį, 19:30 per TV3!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
