Anot jo, Baltijos pilkųjų ruonių jauniklės vaikuojasi anksti pavasarį ir pirmieji ruoniukai-pamestinukai, kuriems reikia pagalbos, į muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą patenka kovą–gegužę.
Jie gimsta 14-15 kilogramų svorio, ir atitrūkę nuo motinų, kurios veda vaikus ne prie Lietuvos krantų, o gretimose valstybėse – Latvijoje, Estijoje, su srovėmis išsekę atidreifuoja iki Lietuvos pakrantės.
„Galim tik spėlioti, kas šiam ruoniukui gyvenime atsitiko, gyvūnas buvo nusilpęs, dehidratavęs. Jis yra pavasarinės vados ir jeigu sugebėjo ir pavasarį, ir vasarą išgyventi savarankiškai, yra labai gyvybingas“, – muziejaus pranešime cituojamas muziejininkas-biologas Pavelas Kulikovas.
Anot jo, į muziejų atgabentas ruoniukas svėrė kiek daugiau nei 18 kilogramų, nors paprastai ruonė paleidžia jauniklį savarankiškam gyvenimui, kai jis sveria jau 40 ar 50 kilogramų, tad pagal savo amžių turėtų sverti 60–70 kilogramus.
„Panašu, kad gydymas ir reabilitacija eina gera linkme – vaistai padeda, maistas valgomas kuo puikiausiai, jis per dieną gauna 4 kg žuvies, prieš savaitę svėrė beveik 25 kg, o dabar – jau apie 30. Taip augant svoriu ir gerėjant sveikatai, po mėnesio galės keliauti į jūrą savarankiškam gyvenimui“, – teigė P. Kulikovas.
Anot muziejaus, kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 sužeistų ir išsekusių ruonių jauniklių.
Į reabilitacijos centrą atgabenti jaunikliai yra gydomi ir slaugomi, o jiems sustiprėjus, paleidžiami atgal į jūrą.
Pasak muziejaus, dėl klimato kaitos ir Baltijos jūroje mažėjančio žuvies kiekio, nusilpusių ir sužeistų ruoniukų skaičius kasmet vis didėja.
Šią vasarą atgal į jūrą grįžo 19 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išgydytų ruoniukų.
