Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi I. Sikorskytė atvirai papasakojo apie savo kaip kylančios aktorės kelią, svarstė, kuo „Pietinia kronikas“ taip pavergė žiūrovus, ir atskleidė, kokia buvo jos pirmoji reakcija, kai dėl Jurgos vaidmens teko kardinaliai pakeisti išvaizdą.
Vaikystės svajonėse aktorystės nebuvo
Nors vaikystėje daugelis pasvajoja apie aktoriaus ar dainininko profesijas, nė viena iš jų nedomino Irenos. Tiesa, pasirodymai ir dėmesys jai nebuvo svetimi, mat nuo penkerių metukų ją lydėjo šokiai. Tačiau I. Sikorskytės svajonėse buvo visai kitos profesijos – nuo archeologės iki patologės.
„Kurį laiką svajojau būti archeologe, nes tai atrodė įdomus, koncentracijos ir kantrybės reikalaujantis dalykas. Vėliau sumąsčiau, kad būsiu veterinare, nes labai myliu gyvūnus, o galiausiai panorau tapti ir chirurge. Visgi supratusi, kad pacientas gali mirti ant operacinio stalo, užsimaniau tapti patologe ir aiškintis, dėl ko žmogus mirė, – juokėsi I. Sikorskytė. – Mane išties visada žavėjo žmogaus anatomija, bet mokykloje nesisekė chemija, taigi, teko galvoti ką nors naujo. Kadangi lankiau Kauno choreografijos mokyklą, ten turėjome ir vaidybos pamokas, kurios man patiko. Taip po truputį ir atsisukau į aktorystę.“
Pasak Irenos, aktorystė ją sužavėjo tuo, kad šios profesijos atstovai gali būti kone viskuo, kuo tik nori. Tačiau mokantis trečiame kurse iliuzijos apie šį darbą ėmė ir subliuško – mergina suprato, kad viskas nėra taip gražu, kaip atrodė.
„Akademijoje turėjau sunkius metus, o trečiame kurse įvyko kažkoks lūžis ir jis sugriovė mano įsivaizdavimą apie šią profesiją, kurį turėjau nusprendusi tapti aktore. Supratau, kad ne visi žmonės bus malonūs ir turi išmokti pastovėti už save, kai reikia, kad emociniai sunkumai čia nėra reti, o ypač mokantis sunkią medžiagą gali prasidėti tikri emocijų kalneliai.
Kamuoja didelis nuovargis, nes dažnai reikia ruoštis, derinti ne vieną dalyką, nespėji pailsėti nuo savęs ir minčių. Kai mokaisi, nuolatos būni toje terpėje net ir nebūdamas. Ir taip keturis metus. Klausiau savęs, negi jie visi taip aukoja savo asmeninį gyvenimą? Bet laikas ir supratimas moko. Dabar geriau pavyksta atsitraukti, pailsėti, skirti laiko sau ir kitiems“, – pasakojo pašnekovė.
Irena pripažino, kad studijų metais buvo akimirkų, kai svarstė, ar tik neapsiriko pasirinkdama aktorystės kelią, tačiau šiandien džiaugiasi šiuo sprendimu. Prieš keletą metų studijas baigusi pašnekovė teigė, kad mokslai akademijoje suformuoja studentus – arba judi tuo keliu tolyn, arba sąmoningai supranti ir priimi, kad galbūt tai nėra tavo vieta.
„Žinau žmonių, kurie baigė aktorinį, nieko su tuo nedaro, bet jie atrado save kitose srityse, kuriose jiems sekasi. Pati šiuo metu nesigailiu pasirinkusi šį kelią, bet ne todėl, kad man sektųsi, o todėl, kad nežinau, ką dar galėčiau veikti“, – kalbėjo ji.
Džiaugiasi sėkminga karjeros pradžia
Nors Irena apie savo sėkmę kalba kukliai, jaunajai aktorei sekasi išties puikiai – ji ne tik dirba Juozo Miltinio dramos teatre, bet ir kuria tokius vaidmenis, kuriuos gauna toli gražu ne kiekvienas pradedantysis šios profesijos atstovas.
„Esu labai dėkinga Juozo Miltinio dramos teatro vadovui Aleksandrui Špilevojui, kuris pasikvietė mane dirbti. Pradėjau nuo vaikiško spektaklio pas režisierę Kotryną Siaurusaitytę, kuris man kelia labai gerus jausmus, netgi sugrąžino didesnį tikėjimą teatru.
O pernai gavau Ledi Makbet vaidmenį spektaklyje „Makbetas“. Tai yra vidinės brandos reikalaujantis vaidmuo, tad galiu tik pasidžiaugti ir padėkoti, kad režisierius pamatė ir patikėjo šį išties kompleksišką vaidmenį man. Taigi, net baisu sakyti, bet kol kas viskas klostosi geriau, nei įsivaizdavau. Esu labai dėkinga“, – su šypsena pasakojo I. Sikorskytė.
Vaidmuo filme „Pietinia kronikas“ tapo debiutu kine
O štai vaidmuo filme „Pietinia kronikas“ tapo Irenos debiutu kine. Ir ne bet kokiu – juk vos per pirmąjį rodymo savaitgalį filmas iškart pateko į istoriją, pagal pajamas aplenkdamas visus iki šiol Lietuvoje rodytus kino filmus. Pati I. Sikorskytė tokią filmo sėkmę vadina neįtikėtina.
„Filmavimus baigėme prieš dvejus metus ir nuo tada tiek daug kartų girdėjau klausimus, kada pasirodys filmas, kad jau nieko nebesitikėjau ir tokia sėkmė man pačiai buvo didelis siurprizas. Galbūt žmonėms to dabar labai reikėjo? Man atrodo, kad iki šiol mes neturėjome jokio lietuviško kino apie paauglių virsmą suaugusiais.
Tokio, kuris neįpareigotų per daug mąstyti, o tiesiog stebint veikėjų gyvenimą kažkuo žmonėms atlieptų. Juk daugelis anksčiau žiūrėdavome serialus apie amerikiečių paauglius, jų gyvenimą mokykloje. Rodos, juose nieko ypatingo nevykdavo, tiesiog stebėdavome, kaip gyvena tie paaugliai. Taigi, dabar turime ir lietuvišką variantą“, – savo mintimis dalijosi pašnekovė.
Šviesiaplaukę Jurgą filme „Pietinia kronikas“ įkūnijusi I. Sikorskytė teigė, kad aktoriai panašumų su personažu gali atrasti kiekviename vaidmenyje, tad ir šis tam tikrais aspektais turėjo sąsajų su ja pačia.
„Kadaise aš norėjau būti patologe, o štai Jurgą filme matėme besinešančią galvą, – juokėsi aktorė. – Sakyčiau, kad Jurga susikūrė iš atsipalaidavimo, ji yra tarsi šokis. Šia prasme mes kažkiek susijusios. Šis personažas yra labai visapusiškas, tarsi puokštė visko – ir gylio, ir žingeidumo, ir kalbėjimo žvilgsniu, ir kartais net tiesmukiškumo.“
Atskleidė, kokia atmosfera vyravo užkulisiuose
Pokalbio metu Irena užsiminė, kad daugelį kitų jaunųjų filmo aktorių ji jau pažinojo, kai kuriuos – net labai artimai. Taigi, kaip teigė pašnekovė, atmosfera filmavimo aikštelėje buvo ypatingai gera.
„Robertas Petraitis ir Vaidilė Juozaitytė buvo mano kursiokai, su abiem teko pabūti ir butiokais, tad tikrai turime ryšį. O su Džiugu Griniu ir Digna Kulionyte matydavomės akademijoje ir už jos ribų, tad svetimi nebuvome. Buvo labai gera turėti savo žmones filme, kuriame yra tiek daug nuoširdumo, nes tai nesukuria barjero.
Pačioje filmavimo aikštelėje ir už jos ribų buvo labai gera, su visa komanda tapome lyg viena didelė giminė. Man atrodo, kad režisieriui Ignui Miškiniui nuo pirmų repeticijų dienų pavyko užduotį tokią nuoširdumo natą, kuri tęsiasi iki dabar. O tai yra neįtikėtina“, – džiaugėsi I. Sikorskytė.
Pasiteiravus, koks momentas dirbant prie šio filmo įsiminė labiausiai, Irena prisiminė, kaip dėl Jurgos vaidmens jai teko pakeisti išvaizdą. Netgi kardinaliai!
„Buvau ilgais, rudais ir garbanotais plaukais, o man juos nukirpo, nudažė ir dar ištiesino. Iš pradžių buvo didelis šokas. Bet tai turėjo įtakos personažo kūrimui, prisidėjo prie jo dalies. Ten buvo visiška Jurga“, – šyptelėjo pašnekovė.
Paklausta apie savo kaip aktorės ambicijas, I. Sikorskytė teigė, kad yra nemažai nuostabių Lietuvos režisierių, su kuriais jai būtų itin įdomu ką nors sukurti. Visgi jaunasis talentas taip pat pasvajoja apie vaidmenis ir užsienio kine.
„Man daug kas yra įdomu. Mėgstu vis išbandyti ką nors naujo, kalbant ne tik iš profesinės pusės. Jeigu atsiranda kažkas tokio, esu tas žmogus, kuris sako „darom, kodėl gi ne, keičiam išvaizdą". Tai ypač jaučiu po paskutinių kelių projektų, kurie įnešė laisvumo. Manau, kad kuo esi plastiškesnis, tuo yra geriau, o ir pats save gali pažinti vis kitomis spalvomis“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo I. Sikorskytė.
