„Gucci“ suknelę Vaiva Gliebutė įsigijo prieš maždaug metus Florencijos butike.
Kaip atskleidė, būtent gyvenant čia ji itin susidomėjo vintažiniais butikais ir įvairiais unikaliais drabužiais. Beje, juose yra ne tik gerai žinomų mados namų drabužių, o ir rankų darbo bei įvairių siuvėjų darbų, kurie net kartais labiau vertinami nei garsių dizainerių.
Tąkart viename didžiausių vintažinių butikų Florencijoje ji lankėsi su mados eksperte Marija Palaikyte. Ten buvo galima rasti milžiniškas sales, kuriose gausu įvairių drabužių, kurie kažkada priklausė ir svarbiems žmonėms.
„Būna, kad numiršta koks nors žmogus ir jo giminaičiai tiesiog parduoda visą maišą vardinių siūtų drabužių.
Arba šiaip būna, kad žmonės tiesiog parduoda savo drabužius, norėdami prikelti juos antram gyvenimui. Tai nėra taip, kad rūbai iš labdaros. Šis butikas perka iš žmonių ir tada parduoda“, – aiškino ji.
Suknelė patraukė dėmesį dar ir dėl to, kad puikavosi ant manekeno:
„Ant kai kurių manekenų būna išskirtinesni drabužiai. Matėsi, kad suknelė idealios būklės. Ji buvo kaip išskirtinis vienetas.“
Už drabužio slypi istorija
Butiko savininkė papasakojo istoriją. Pasirodo, ši suknelė priklausė gerai žinomai moteriai.
„Šią suknelę atidavė „Ferragamo“ direktorė, o jai ją buvo padovanojęs „Gucci“ mados namų direktorius Alessandro Michele.
Ji niekada negalėjo jos dėvėti, nes atstovavo kitam ženklui“, – atskleidė ji.
Apsivilkusi „Gucci“ suknelę, V. Gliebutė likdavo pastebėta ir gaudavo komplimentų.
„Per tą laiką dėvėjau suknelę keletą kartų, nes ji nėra kasdieninė. Visada sulaukdavau komentarų, kaskart gaudavau pagyrimų, kad labai išskirtinė, elegantiška suknelė.
Pati pasakydavau, kad ir Kate Middleton turi tokią pat“, – šypsojosi Vaiva.
V. Gliebutė tame pačiame butike yra pirkusi ir „Prada“ kostiumėlį.
Paklausta, kada susidomėjo mada, pašnekovė prisiminė, jog visą gyvenimą mėgo gražius, skoningus dalykus.
„Tai net nebūtinai turi būti aukštoji mada. Kartais – iš močiutės laikų likęs gražus drabužis. Man patinka gražiai rengtis, o prieš dvejus metus persikėlus į Florenciją susidomėjau ir vintažiniais butikais.
Marija Palaikytė irgi pasakojo, kad Florencijoje žmonės labiau vertina drabužius, kurie siūti atelje, o ne kaip dabar štampuojami ir galima sakyti praradę vertę.
Atrodo, kad čia net nereikia ženkliuko. Nors aš niekada ir nebuvau apsikarščiusi ženkliukais – gal jis bus ant diržo sagties, kaip elementas, bet tik tiek“, – teigė ji.
