Teko pačiam matyti šią siaubingą ligą, ja sirgo vienas giminaitis. Žmogus tiesiog akyse gesta. Ir kas baisiausia - praktiškai niekuo negali padėti.

Telieka fizioterapija uz , kuria reikia negaileti atlygio ,kas kartais buna sunki finansine nasta . Tenka viska parduoti ir su ligoniu apsistoti kaimo ukiniame pastatelyje. Bendravimas tampa ipatingas tuo, kad tarp ligonio ir slaugytojo fizioterapisto lieka tik bendravimas lojimu ir kniaukimu. Taigi, po pusmecio fizioterapistui pinigu jau nereikia.....