„Orkestro vasaros“ koncertų ciklu Palangos orkestras puoselėja ir tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią orkestrinės pučiamųjų muzikos koncertų Palangoje tradiciją, neatsiejamą nuo kurorto istorijos ir Grafų Tiškevičių Palangos, kuriai šiemet – 200 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmasis Lietuvos pajūriu susidomėjęs Grafų Tiškevičių giminės atstovas buvo Mykolas Tiškevičius (1761–1839) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, karinis veikėjas. Jis 1824 m. liepos 13 d. iš Rusijos generolo Ksavero Neselovskio už 177 171 sidabro rublį nusipirko Palangos valdą su Palangos, Grūšlaukės bei Darbėnų dvarais.
Jo vaikaitis Juozapas Tiškevičius (1835–1891) paveldėjęs Palangos dvarą apie 1877 m. dabartinės J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pastatė vasarotojams pirmuosius svečių namus – kurhauzą, kur buvo įrengtas pirmasis kurorto restoranas „Casino“. 1890 m. jis taip pat pastatė plytinę, 1889 m. įrengė uostą, iš kurio nuo 1890 m. jo nuosavas garlaivis „Feniksas“ į Liepoją gabendavo javus, plytas ir kitas prekes. J. Tiškevičius yra laikomas Palangos kurorto įkūrėju.
Juozapui mirus, Palanga atiteko jo jauniausiam sūnui Feliksui Tiškevičiui (1869–1932), kuris rūpinosi tolesne Palangos kurorto plėtra ir 1897 m. netoli Birutės kalno pasistatė mūrinius, neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmus, įkūrė parką. Tiškevičių puoselėjamas Palangos kurortas garsėjo ir už Lietuvos ribų. Čia poilsiauti ir gydytis žmonės atvykdavo iš Kuršo ir Prūsijos.
Grafų Tiškevičių valdymo laikotarpiu į Palangą atkeliavo ir orkestrinės muzikos koncertai, tad šiam laikotarpiui paskirta ir viena „Orkestro vasaros“ programų, leisianti pasijusti lyg ano meto kurorte.
Pasak Palangos orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Vygantas Rekašiaus, minint 200 metų Tiškevičių istoriją Palangoje, norisi pažvelgti į 19 a. pradžios muzikinį foną ir pasidairyti į to meto kompozitorių kūrybą. Todėl programą „Grafų pėdsakai“ sudaro visiems gerai žinomų kompozitorių, tokių kaip Edvard Grieg, Johann Strauss, Giuseppe Verdi, Wofgang Amadeus Mozart, Biedrich Smetana, Julius Fučik, kūriniai, kurie Tiškevičių įsikūrimo Palangoje metu skambėdavo Europos koncertinėse erdvėse.
Antroji šios vasaros programa pašvęsta puikiam italų kinui ir tikriems sinefilams. Italijos kino meistrų ir kompozitorių gerbėjai šioje programoje be vargo atpažins garso takelius iš tokių legendinių juostų, kaip „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ (Nuovo Cinema Paradiso, 1988) ar „Gyvenimas yra gražus“ (La vita è bella, 1997 m.).
„Italų kino muzika turi savitą, atpažįstamą skambesį, – kalbėjo V. Rekašius. – Šia programa siekiama sukurti nuotaiką, kuri harmoningai įsilietų į Birutės parko atmosferą ir klausytojai galėtų lengvai pajusti visas nuotaikas bei išgirsti muzikinius niuansus, kurių gausu italų kino muzikos meistrų Ennio Morricone, Nicola Piovani, Nino Rota ir kitų kūryboje“.
Trečioji programa – tikras saldainis visų amžiaus kategorijų muzikos mylėtojams, mat joje skambės melodijos iš gražiausių animacinių filmų: „Mažosios undinėlės“, „Liūto karaliaus“, „Gražuolės ir pabaisos“, „Nerealiųjų“ ir kitų.
Dar du išskirtinius vakarus Palangos orkestrui šią vasarą padės sukurti svečiai. Birželio 22 d., bendradarbiaudamas su Palangos Jono Šliūpo muziejumi ir etnologe, tautosakininke, žurnaliste Gražina Kadžyte, Palangos orkestras kvies prisiminti pirmąjį Palangos miesto burmistrą Joną Šliūpą.
Joninių išvakarių išvakarėse skambėsiantis koncertas skirtas Lietuvos didikų dvarų muzikinei istorijai, šimtmetį mininčiai Dainų šventei ir metui, kuomet Palanga tapo ne tik populiariu kurortu, bet ir įdomių kultūrinių veiklų židiniu, apie kurį daugiau sužinoma lankantis Jono Šliūpo muziejuje. O liepos 14 d., sekmadienį, Birutės parko rotondoje svečiuosis ir koncertą surengs Palangos orkestro bičiuliai – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.
Nemokamus „Orkestro vasaros“ koncertus klausytojams dovanoja Palangos miesto savivaldybė, Palangos Birutės parkas ir Palangos orkestras. Lyjant koncertai nevyksta.
