Daugkartiniai Lietuvos sportinių šokių čempionai, nuskynę daugybę laurų užsienyje, skaičiuoja 62 santuokos metus, o jų meilės istorija tęsiasi 66-erius. Nors daug kas mano, kad juodu suvedė šokiai, iš tiesų Jūratė ir Česlovas susipažino tame pačiame kurse studijuodami mediciną ir tik vėliau įsitraukė į šokių pasaulį. O jų simpatija užsimezgė itin keistomis aplinkybėmis.
„Susimušėme, o vėliau susituokėme, – laidoje šmaikštaus Č. Norvaiša. – Jūratė buvo labai valdinga. Pagal Zodiaką ji – Liūtė, o aš – Jautis. Ji turi visur vyrauti, būti pirma, ir jos žodis turi būti paskutinis. Buvo taip, kad Jūratė pradėjo stumdyti kursiokus. Aš stojau jų ginti. Po šio susidūrimo ji man ėmė patikti. Pagalvojau: „Valdinga, vadinasi, ir mane suvaldys.“
Dar besimokydami penktame kurse, būsimieji medikai sumainė aukso žiedus. Tiesa, žiedus, vestuvių ceremonijai pasiskolintus iš tėvų, greitai grąžino. Jie nusprendė nenešioti vestuvinių žiedų, kadangi manė, kad tai – vergovės simbolis, o žmonės kartu gali gyventi tik jausdamiesi laisvi.
„Įsitikinome, kad tik laisvėje žmonės gali gyventi ilgai susituokęs. Sutuoktinis – atskiras, nuo tavęs nepriklausomas žmogus; jeigu jį varžysi ir stengsiesi padaryti panašų į save, santuoka primins gyvenimą kalėjimo kameroje ir ilgai netruks“, – tokia filosofija vadovaujasi Norvaišos.
Nors Jūratę ir Česlovą išgarsino pasiekimai šokių pasaulyje, abu turi ir daugiau talentų. Jie nuo jaunystės pasižymėjo tiek meniniais, tiek sportiniais gabumais, tobulino save įvairiose srityse: abu lankė gimnastiką, Č. Norvaiša – ir bokso, plaukimo treniruotes; Jūratė mokėsi groti fortepijonu, dainuoti, mėgo rašyti, o Česlovą domino scenarijų kūrimas, režisūra. Jis yra sukūręs filmų ir netgi laimėjęs tarptautinį konkursą.
Kuriant vieną iš filmų, Norvaišų namuose netgi buvo apsigyvenęs tigras iš Kauno zoologijos sodo. Kadangi artėjantys 2022-ieji – Tigro metai, Č. Norvaiša, prisimindamas laikotarpį, kai gyveno su neįprastu augintiniu, sumanė nutapyti šio galingo žvėries portretų ir surengti parodą. Po Kalėdų paroda bus atidaryta Kauno kultūros centre.
Pasak Č. Norvaišos, visi esame truputį panašūs į tigrus: galime būti ir minkšti, ir šilti, nerodome savo jėgos tiems, kuriais pasitikime, tačiau, kai reikia, tampame galingi, drąsūs ir kitiems primename, kad turime iltis ir nagus.
Laidoje J. Norvaišienė išduos ir kitą savo vyro gabumą – rašytojo talentą: „Tarybiniu laikotarpiu Česlovas parašė ne vieną straipsnį į „Nemuno“ leidinį. Turbūt pirmasis buvo apie striptizą. Lankydamiesi Jugoslavijoje pirmąkart pamatėme šokant striptizą. Tas šokis buvo labai gražus, nevulgarus, susižavėjome ir Česlovas apie tai parašė straipsnį „Valsas ir striptizas“.
Tuo metu striptizas buvo naujovė šalyje ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Kas iš to išsirutuliojo, pašnekovai papasakos laidoje „Amžius ne riba“ šį šeštadienį.
Aplinkiniai ne kartą Č. Norvaišą ragino rašyti memuarus. Tačiau jis mano, kad tam dar per anksti – dabar reikia žiūrėti į priekį, o ne atgal: „Mudu su Jūrate mėgstame sakyti, kad kiekvieną gimusį žmogų Dievulis pasodina į mašiną prie vairo ir liepia vairuoti. Ir tu vairuoji vis žiūrėdamas į priekį, nesisukiodamas atgal, nes kitaip gali padaryti avariją. Mes su Jūrate taip ir vairuojame – tik į priekį. Kai mane ragina: „Rašyk memuarus“, sakau: „Negaliu atsisukti. Aš dar vairuoju.“
Jaukus ir nuotaikingas šv. Kalėdų rytas su J. ir Č. Norvaišomis – laidoje „Amžius – ne riba“ šį šeštadienį, 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.
