Spalio pradžioje moteris su sutuoktiniu leidosi gaudyti saulės – jų kelionė prasidėjo Barselonoje, paskui jiedu skrido į Ameriką.
„Kadangi Čikagoje buvome ne pirmą kartą, miestą jau pažįstame. Anksčiau ten skrisdavome ir pirmenybę teikdavome apsipirkimui, nes kainos-kokybės santykis būdavo labai geras. Drabužius ir įvairiausius daiktus veždavomės lagaminais. Dabar atvykę pastebėjome, kad kainos ten labai paskilusios, tad ir apsipirkti daug negalėjome.
Susitikome su draugais, išbandėme naują sporto šaką ir traukėme į Meksiką“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo visada gerai nusiteikusi renginių vedėja.
Moteris patikino, kad didelę laiko dalį jiedu su vyru praleido pasyviai leisdami laiką – mažiau judėjo, leido sau daugiau atsipalaiduoti.
„Kankuno mieste pasirinkome „viskas įskaičiuota“ viešbutį. Jis buvo tikrai labai didelis, ganėtinai toli nuo jūros. Jei kažką paplūdimyje pamiršdavome, turėdavome pėdinti atgal tolokai. Maisto ten buvo tikrai labai daug – valgėme tik tam, kad valgytume.
Bet jei jau sumokėta, turbūt ir visi daug valgo, – juokėsi Nijolė. – Naktimis taip pat nemiegojome, košmarų irgi neteko sapnuoti. Pasitaikė taip pat įvairiausių orų – ir didelio vėjo, audrų, net į jūrą neįlipome, nes buvo daug jūržolių, pakrantė nebuvo švari. Daugiau ilsėjomės prie baseino, viešbutyje.“
Poilsis ir saugumas
Iš Kankuno pora persikėlė į kurortinį, Karibų jūros skalaujamą, senąjį Majų civilizacijos Tulumo miestą. Ten jiedu pamatė ir susižavėjo ne tik aplinka, bet ir vietiniu maistu.
„Tulume mes buvome kaip rojuje... Kai pirmą kartą lankėmės Meksikoje, Patricijai buvo vos treji. Pamenu, kad tada apvažiavome visą Meksikos įlanką, važiavome po visus įmanomus lankytinus taškus, parkus. Tulume buvome pasirinkę tikrai nedidelį viešbutį ant jūros kranto. Aplankėme geriausius vietos restoranus, maudėmės tik jūroje, nes ten vanduo labai švarus ir šiltas, o pakrantė iš balto smėlio.
Vis dėlto būdami Kankune galvojome, kad niekad į šią šalį nebegrįšime, nes nelabai patiko pats miestelis. Tačiau iš Tulumo skaudančia širdimi išvažiavome“, – teigė N. Pareigytė-Rukaitienė.
Atostogos Meksikoje turbūt daugeliui lietuvių asocijuojasi su egzotika ir įvairiais senųjų civilizacijų lobiais. Tiesa, Meksika garsėja ir dideliu nusikalstamumo lygiu, kuo dažnai susirūpina ten vykstantys turistai.
„Jautėsi kitokia atmosfera. Mano vyras daug metų dirbo kelionių agentūroje, todėl jam kelionių organizavimas yra tiesiog įaugęs į kraują, jis labai daug skaito, domisi. Man labai su juo gerai keliauti, nes viskas būna suorganizuota, – juokėsi atlikėja. – Aišku, domėjomės, kur ten saugu, dažnai to klausdavome ir vairuotojų.
Kadangi mes buvome viešbučio teritorijoje, ten viskas buvo saugu. Į mūsų viešbutį Kankune įvažiuojant reikėjo praeiti du apsaugos postus. Tikrai ne veltui ten tokia apsauga.“
Vis dėlto bet kokias mintis apie nesaugią aplinką užgožė žmonių svetingumas – šie padėjo išvengti nemalonių situacijų ir buvo draugiški.
„Vietiniai mus patikino, kur saugu lankytis. Niekur patys nevaikščiojome pėsčiomis, lankėmės tikslingai, neklaidžiojome gatvėmis be tikslo. Vis vien tolima šalis, kita kultūra, daug ko mes ten nežinome.
Aišku, Kankunas visiškai amerikietiškas miestas, bet ir ten yra buvę susišaudymų, turistų mirčių, bet jie labai visus saugo. Jie turi daug policijos pajėgų, turistus saugo, todėl jautėmės ramiai“, – neslėpė ji.
Teko paploninti piniginę
Visgi tiek Kankune, tiek Tulume porai netrūko pramogų – jie ne tik ilsėjosi, bet ir lankėsi muziejuose, klubuose. Didelį įspūdį paliko ir spalvingasis Coco Bongo klubas.
„Ką galėčiau pasakyti apie Tulumą, tai ten tikrai nėra pigu. Ir kavinės, ir viešbučiai, ir klubai reikalauja paploninti piniginę. Reikia pasitaupyti ir tik tada skristi.
Visgi Meksikoje nesurasi nieko, ko nebūtų Europoje. Kai prmą kartą, maždaug prieš 16 metų pirmą kartą išvykau į Ameriką, pamaniau, kad ten tiesiog kosmosas – tiek visko prisipirkau, šokinėjau ant lagamino, nes niekaip negalėjau jo uždaryti, – juokėsi pašnekovė. – Esame ten buvusios ir su grupe, ir anksčiau vis rasdavome ką nusipirkti, vis kažkas nustebindavome. Dabar taip nėra – turime labai daug visko savo šalyje.
Aš apskritai nesu „šmutkininkė“, man labiau pramoga, muziejai ar pasyvus poilsis yra žymiai geriau. Lietuvoje aš labai daug prisišoku ir prišokinėju.“
Atšventė meilę
Meksikoje spalio 17-ąją Rukaičiai paminėjo ir 11-ąsias santuokos metines – plienines vestuves.
„Mes dažnai užsienyje paminime santuokos sukaktį – vyras yra įvedęs tokią taisyklę, kad sukaktį švęstume kažkur ne Lietuvoje. 11 metų esame santuokoje, 13 metų santykiuose. Pamenu, kad ir Graikijoje esame šventę, ir Ispanijoje, tikrai daug kur. Tradicija išlieka, tikrai smagu pakeisti aplinką“, – šypteli pašnekovė.
2012-aisiais Kaune slaptai susituokusios poros vestuvės tuomet virto tikru detektyvu. Šventės detalės buvo slėptos nuo pašalinių, o ceremonija vyko uždarai.
Kaip tikina pati Nijolė, metus santuokoje ji gali skaičiuoti per sukauptas patirtis, kurių buvo su kaupu – gimė dukrelė, keitėsi tiek aplinka, tiek darbai.
„Tikrai tai ne toks mažas laiko tarpas, mūsų santuoka praktiškai su Patricijos gimimu sutapo, tad labai lengva skaičiuoti, kiek metų esame susituokę. Daug dienų išgyventų, daug patirta ir pamatyta.
Džiaugiuosi, kad santuoka yra, kad gyvename, draugaujame. Atrodo, kad kuo toliau, tuo geriau sutariame. Nebeliko to jautrumo, kuris būdavo pradžioje. Dažniau pasijuokiame vienas iš kito, problemas „nuleidžiame“ juokais. Su metais darosi vis paprasčiau, bet gyvenimas tikrai nenuspėjamas, nežinai, kas bus ateityje“, – kalbėjo moteris.
