Tinklalaidėje „Gandro lizdas“, kurią veda akušerė ir klinikos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė, Nijolė pasakoja, kad šiemet – jau antroji Motinos diena be dukros.
Svarbiausia – būti drauge
Nors vienintelės dukros šalia jau nebėra, Nijolė tikra: „Ji išėjo fiziniu kūnu, bet ji vis tiek gyvena čia. Ji tikrai gyvena su manimi.“
Kaip prisimena Nijolė, Agnė buvo guvus ir vietoje nenustygstantis vaikas, o vėliau – kūrybiška ir išradinga paauglė. Ji sako, kad svarbiausia – visais etapais būti savo vaikui drauge.
„Būti savo vaiko draugu yra nepaprasta. Reikia daug kantrybės, susilaikymo. Kartais tokią nesąmonę iškrečia, kad nori plyšti, bet susiimi, galvoji, ramiai, įkvėpk, gauk daugiau informacijos ir tuomet labai ramiai galėsi ir savo nuomonę įteikti. Taip dažniausiai ir būdavo“, – šypsodamasi prisimena Nijolė.
Rytojaus gali ir nebūti
Anot N. Jagelavičienės, žmogaus gyvenimas – tik akimirka. Todėl svarbu nuolat priminti artimiems žmonėms, kad jie – mylimi ir brangūs.
„Negalvoti, kad pasakysiu rytoj. Mano Agnės atvejis parodė, kad rytojaus gali nebūti. Vakar buvo taip, o šiandien – išėjo į dangų...“
Nijolė užtikrinta – mylimą žmogų reikia prisiminti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais: „Prasmingas jų norų tęstinumas, įgyvendinimas – tai yra ir bendravimas su jais.“
Dizainerės mama, gerbdama dukros atminimą, pati tęsia jos pradėtus darbus, vykdo planus.
Kaip sako Nijolė, dukrą A. Jagelavičiūtę ji prisimena kiekvieną dieną ir jaučia nuolatinį jos palaikymą.
„Aš visą laiką girdžiu jos žodžius: mama, atsikėlei – ir eini. Tai man stumtelėjimas, spyris – ir aš einu, ir aš – gyvenu.“
Tinklalaidę „Gandro lizdas“ kviečiame žiūrėti interneto platformos „YouTube“ kanale „Gyvenimas šiaurėje“.
