Po kurio laiko moteris atsitiesė ir į gyvenimą ėmė žvelgti kitomis akimis. Dabar ji ne tik pradeda naujas veiklas (prie kurių prisideda ir puikiai žinoma aktorė Inga Norkutė), bet ir laikais, kai, atrodo, niekas gražiai nebesiskiria, palaiko idealius santykius su savo buvusiu vaikinu milijonieriumi.
Naujienų portalui tv3.lt Gražina sutiko papasakoti apie savo kasdienybę, naujas veiklas, plastines operacijas, bei, žinoma, širdies reikalus.
Praėjusiais metais dalyvavote televizijos projekte „Namas“. Ar šou pakeitė jūsų gyvenimą? Kaip gyvenate po jo?
Televizijoje filmuojuosi jau daugiau, nei 10 metų. Tada parašiau savo romaną „Agnetės kelias“ ir prisistatydavau kaip vaiduoklių medžiotoja. Tąkart 6 dienas kartu su seserimi gyvenome Norviliškių pilyje ir aprašėme pojūčius apie vaiduoklius. Giedrius Klimkevičius suteikė galimybę pajausti vienatvės pojūtį su pilies „dvasiomis“.
Po dalyvavimo projekte „Namas“, tapau dar labiau atpažįstama. Nors prieš tai, nuskambėjus skandalui apie darbui pernelyg gražią Emmą, kaip jos gynėja buvau žinoma labiau.
Prisipažinsiu... Po projekto „Namas“ filmavimo įnikau į keistą būseną, lyg depresiją. Nenorėjau nieko matyti, girdėti, negalėjau į save žiūrėti TV ekrane! Man pačiai savęs buvo per daug – tiek spaudoje, tiek televizijoje ir internete.
Nusitamsinau plaukus ir slėpiausi po kauke, kad tapčiau mažiau atpažįstama. Ir man pavyko – gyvenau tik kelionėmis ir darbu. Vėliau iš viso to savotiškai išsivadavau ir ėmiau į gyvenimą žvelgti kitomis akimis. Pasakiau sau: „Aš privalau susiimti ir siekti daugiau, nes aš tai galiu padaryti.“ Bijoti, depresuoti, drebėti ir tingėti galėsiu ir senatvėje.
Daugelis tikina, jog pabuvus televizijoje, be jos gyventi sunku… Kokia jūsų nuomonė? Ar televizijos pasiilgstate?
Televizija – savotiškas narkotikas. Man reikia šviesų, azarto ir vis naujesnių iššūkių. Aš myliu sceną, kameras ir dėmesį, bet kai viso to tampa per daug, traukiuosi. Tačiau taip, televizija yra man reikalinga, mat joje aš auginu šarvus, kurių man reikia gyvenimui.
Ar turite daug gerbėjų, jus atpažįsta gatvėje?
Gerbėjų ir sekėjų turėjau daugiau, kai „nelindau“ į viešumą! Mano gyvenime, kaip visada, įvyko priešinga reakcija. Seniau sulaukdavau glėbio gėlių, dovanų... O dabar – lyg kažkoks blokas.
Tačiau darbų padvigubėjo. Atsirado kur kas daugiau besikreipiančių moterų, kurioms reikalingi mano patarimai ir pagalba. Pripažinsiu ir tai, kad teko ištrinti „Instagram“ paskyrą, nes nebesugebėjau atsakyti mergaitėms vienu metu ir „Facebook’e“, ir „Instagram’e“, mat žinučių skaičius kasdien būdavo nuo 300 iki 500.
Gražina, praėjusiais metais draugavote su milijonieriumi, vėliau jūsų santykiai nutrūko, o neseniai paskelbėte, kad esate vieniša. Vis dėlto, gerbėjų, tikriausiai, netrūksta?
Taip, santykiai su širdies draugu Wayne’u Harburnu buvo nutraukti, bet dabar jie peraugo į tikrą, nuoširdžią bičiulystę. Jam aš – tarsi sesuo! Dabar dažnai su vienas kitu pasidalijame savo tikslais ir siekiais karjeroje. Jis – dar vienas mano gyvenimo mokytojas, kuris mane įkvėpė veikti, o ne dejuoti.
Kaip jo šeimos draugė esu kviečiama į jo namus, viešus renginius. Jį pavadinčiau tikru mokslininku ir išradėju, tačiau Wayne’as nėra sutvertas šeimai.
Ar neliūdite, kad šiuo metu neturite antrosios pusės?
Projekte „Namas“ aš „ištekėjau“ už draugystės. Todėl šiuo metu esu ištikima draugystei gyvenimui, artimui ir darbui. Apie santykius ir jų paieškas nė neturiu kada galvoti. Esu taip užimta, kad pasiilgstu laiko prie arbatos puodelio su geriausiomis draugėmis.
Bet pripažinsiu, tikrai norėtųsi žmogaus, kuris suprastų mano užimtumą, ir, nevaržant mano planų, dovanotų man savo meilę. Man reikėtų itin stiprų charakterį turinčio vyro. Kartu mes galėtume padaryti labai daug, nes turiu šimtus planų ateičiai.
Kokį vyrą šalia savęs įsivaizduotumėte?
Pamenu anonsą „Namas“ laidoje, kuomet sakiau, kad žmonės permatau, bet vis dar esu vieniša… Manau, kad taip yra todėl, jog neprasidedu su vyru, jei nematau mūsų bendros ateities kartu. Geriau lieku viena ir pataupau marias brangaus laiko ir nervų.
Puikiai žinau, koks vyras šalia manęs turėti būti. Joks „meilus kiškutis“ ar „dvipusis chameleonas“ prie manęs nė negalėtų artintis. Esu kaip laukinė katė, kurią sunku prisijaukinti, bet kas tai sugebės, turės ištikimą, mylinčią ir supratingą moterį šalia.
Mano svajonių vyras – savimi pasitikintis, griežtas, valdingas ir kostiumuotas. Būtent toks būtų mano silpnybė! Kartais atrodo, kad tokį rasti neįmanoma, bet tikiu, jis mane suras pats.
Neseniai ėmėtės ir vaidybos pamokų – kaip nusprendėte tam ryžtis?
Negaliu nusėdėti vietoje, dviejų darbų ir pomėgių man – negana. Rašau antrąjį mistinį siaubo romaną, tapau, mokausi makiažo pamokų, ir, greitu metu, pradėsiu intensyviau mokytis fotografavimo paslapčių. Noriu mergaitėms fotosesijų metu suteiktu tokį pojūtį, jog jos galėtų pasijausti tikromis žvaigždėmis.
Dabar įsidrąsinau dar vienai mano anksčiau į kampą nustumtai svajonei – vaidybai. Nuo mažumės vaidinau dramos teatre – manęs visur buvo pilna. O ir gyvenime dažnai dėviu kaukę su šypsena, todėl aplinkiniai nė nenutuokia, kas dedasi mano širdyje.
Esu Marilyn Monroe fanė – vaidyba mano viduje yra nuo gimimo, tik visada galvojau, kad vaidinti tinka tik viešumoje ir vakarėliuose. Bet mano labai gera bičiulė Inga Norkutė vieno susitikimo metu padrąsino, kad aš tai galiu. Ji manyje mato itin gabią aktorę, ir be jokių meilikavimų skatina nenuleisti rankų.
Būtent ji mane moko ir vaidybos pradžiamokslio, paslapčių. Ji yra tikrų tikriausia draugė. Ačiū jai – tokių, kaip ji, mano kelyje labai mažai. Aš jau ruošiuosi startuoti TV ekranuose, kur žiūrovai galės įvertinti mano gabumus. Tiesa, vėliau ketinu gilintis ir į vaidybos studijas.
Nenoriu nuvilti savo mokytojos ir žiūrovų. Niekada nieko nedarau bet kaip, nes pati sau esu gana savikritiška ir griežta. Todėl prieš imantis naujos veiklos, pirmiausia turiu išmokti ant to naujo sleknsčio stovėti, o tik tada juo vaikščioti.
Kaip apskritai dabar atrodo jūsų dienos, kam skiriate daugiausiai savo laiko?
Esu vadybininkė – kiekviena mano diena suplanuota minutės tikslumu. Turiu itin griežtą grafiką. Daug mokausi. Tai – vadyba, užsienio kalbos, fotografijos ir makiažo paslaptys. Taip pat užsiimu konsultacijomis – būriu nuotoliniu būdu, siūlau psichologinę pagalbą žmonėms visą parą. Auklėjų savo sūnų, rašau antrąjį romaną, tapau, daug keliauju, susitinku su savo klientėmis. Taip pat užsiimu labdara, jos organizavimu. Ir kartais, šalia viso to, įterpiu laiką tik sau prie arbatos puodelio, skaitant knygą. Norisi atsiriboti nuo „vampyro“ interneto.
Anksčiau ryžotės ir ne vienam išvaizdos pokyčiui, plastinei operacijai. Ar dar ketinate tobulinti savo išvaizdą?
Operacijos – mano gyvenimo dalis, tačiau pastaruoju metu baigėsi „liga“ pasidaryti kažką sau tučtuojau.
Dabar turiu kitų prioritetų. Pamenu, besiilsint Egipte, pirmą kartą pasibaisėjau savo akimis. Išvydau veidrodyje baltą savo veidą ir dirbtines blakstienas. Atrodė, kad nešiočiau šluoteles ant akių! Tik grįžus į Lietuvą, jas iškart panaikinau, ir nors dar vis keista į tokią save žiūrėti, džiaugiuosi, nes matau, kad turiu atviresnį žvilgsnį bei gražias akis.
Patrumpinau ir savo ilgus nagus, kuriuos, beje ėmiau lakuoti subtilia kūno spalva. Man tai tapo kur kas gražiau. Taip pat pradėjo erzinti net ir tatuiruotės ant rankų…
Kas liečia plastines operacijas, vis dar esu 100 procentų už jas. Tačiau tikrai nebesieksiu turėti didžiausios krūtinės ar sėdmenų. Pornografinis kūnas – ne man!
Tiesa, vis dar noriu patobulinti savo nosį, ją pasiaurinti. Lankiausi pas beveik visus Lietuvos chirurgus, ir visi jie lyg susitarę sako „ne“. Tačiau Ukraina ir Turkija tuo apsiimti sutinka. Žinau, kad vieną dieną tai įgyvendinsiu, nes aš visada pasiekiu tai, ko noriu. O kitos operacijas – veido korekcijos, riebalų nusiurbimas, minimalus sėdmenų patobulinimas – bus atliktos tyliai, todėl niekas to nė neįtars.
