Jau ne pirmą kartą vėjuotoje Airijoje besilankantis dainininkas neslepia, kad kaskart ten apsilankius užklumpa vis kitokios patirtys ir įspūdžiai.
„Patirtis kaskart savita, juk kiekvienoje šalyje skirtingas žmonių mentalitetas, skirtingos kultūros. Bet Airija tikrai daro didelį įspūdį. O ir apskritai tokius bendradarbiavimus, darbą kitose valstybėse labai mėgstu, nes sutinku įdomių žmonių“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja atlikėjas.
Koncertus ir spektaklius Airijos žmonėms rengiantis vyras neslepia, kad dirbti su tarptautiniu kolektyvu jam tikrai smagu.
„Pagal Giacomo Puccini muziką esame padarę medžiagą kartu su nuostabiu tarptautiniu kolektyvu. Tikrai čia nenuobodžiaujame, lietuvių bendruomenė mus kviečia išskėstomis rankomis, ir laisvalaikiu mums prigalvoja įvairiausių veiklų, užsėmimų. Jaučiuosi labai globojamas, – šypteli jis. – Čia tikrai kitokia vieta, daugiau savarankiškai dirbančių artistų, žmonių.
Bet jie yra dažnai pakviečiami dirbti prie įvairiausių operinių projektų, tad žino savo darbą. Lietuvoje labai daug etatinių darbuotojų, kurie savo vietas užėmę dirba jau ilgai. O čia, Airijoje, sąstatai yra visai nauji, tie žmonės dirba nuo visiško nulio. Solistai dažniausiai būna suvažiavę iš skirtingų vietų.“
Šalies atmosfera
Be žmonos Erikos ir sūnų užsienyje keliaujantis Merūnas neslepia, kad nors į jo darbinį kolektyvą susirinkę žmonės yra ganėtinai vieniši, jų bendruomenė palaiko glaudžius ryšius. Tad ir liūdėti nėra dėl ko.
„Apskritai esame labai glaudi bendruomenė... Jei kažkas pas mus suserga ir negali dirbti, visada žmonės padės, atneš vaistų, stengsis aplankyti ir kuo gaėdami padėti. Yra labai daug gražių niuansų. Daugiausia laiką leidžiame visi kartu – čia esame ganėtinai vieniši, be šeimų, pavieniai. Gyvename tokiame namų komplekse, bet vakarais dažnai einame vienas pas kitą į namus. Tiesa, ir Lietuvoje tikrai yra panašūs galudūs ryšiai.
Turbūt tas ryšys yra panašus ir Lietuvoje. Juk mūsų, atlikėjų bendruomenė yra stipri, dažnai suprantame vienas kitą. Jau nekalbu apie tai, kad ir gamta, aplinka šalies labai panaši“, – apie panašumus tarp Lietuvos ir Airijos kalba vyras.
Aplankęs didžiausius Airijos ežerus ir gražiausius žemės lopinėlius, pašnekovas teigia, kad dar iki šiol randa, kas jį gali nustebinti.
„Tarp repeticijų turėjome didelį savaitgalį, teko ir pakeliauti, tie patys vietos lietuviai mus nusivežė ir pažvejoti, aprodo ir įvairiausius barus. Turime suplanuotą ir visą artėjantį savaitgalį, aplankome ir žymius alaus fabrikus. Didžiausią įspūdį paliko lašišų gaudymas, kadangi Lietuvoje to neišmėginsi. Visi čia labai myli savo gamtą, ją vertina, saugo. Aš esu visiškas gamtos žmogus, atsigaunu gamtoje, išsivalau ten ir atsipalaiduoju, – šypsosi vyras. – Matau tame daug privalumų.
Šalies atmosfera tikrai yra nuostabi ir labai gera. Airiai apskritai yra gan katalikiška tauta, pro šventas vietas praeinantys visada persižegnoja, kas labai stebina.“
Vaikai ir gamta
„Airija tikrai mano šalis. Aišku, šalti ir niūrūs orai dabar tikrai nedžiugina. Net ir kolektyvas dabar ant klaustuko – niekada nežinai, ar nieks nesusirgs ir ar nesubliukš mūsų planai. Toks darbo pobūdis – sirgti negali, nes be tsavęs griūna spektaklis. O jei kažkas ir suserga, tą reikia pavaduoti, verstis per galvą“, – apie orų daromą žalą kalba atlikėjas.
Merūnas žada daug laiko praleisti ir bendraujant su Lietuvoje likusiais vaikais ir žmona Erika.
„Jaučiasi toks liūdesys, kad tėvelis juos palieka, tad išskristi buvo sunku. Bet vis dėlto gyventi tai reikia ir nieko nepadarysi, juk greitai grįšiu.
Aš su jais kalbu, pasakoju, kad tėtis turi pinigėlių uždirbti, nes ir už elektrą, ir už vandenį reikia mokėti. Su vaikais svarbu kalbėtis“, – iš patirties sako Merūnas.