Paskutinį sykį pamatyti auksinės sudėties roko operą susirinko tūkstančiai šio istorinio kūrinio gerbėjų. Iš žiūrovų reakcijos buvo aišku – daugelis stebi jį ne pirmą kartą. Plojimai aidėjo po kiekvienos arijos ir virto ovacijomis, aidint finalinei dainai „Dievas davė“.
Tai buvo ne tik atsisveikinimas su mylimais pagrindinių vaidmenų atlikėjais, bet ir visos turtingos muzikinės epochos, kuri prasidėjo su „Jūrate ir Kastyčiu“ pabaiga, rašoma pranešime spaudai.
Roko operą „Jūratė ir Kastytis“ sukūrė kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius. Pirmą kartą ji buvo parodyta prieš 23 metus Klaipėdoje, Jūros šventėje ir išsyk užsitarnavo begalinę žiūrovų meilę. Marijono ir Aistės atliekamas Jūratės ir Kastyčio „Meilės duetas“ tapo viena gražiausių visų laikų lietuviškų dainų.
Roko operos istorija ir virsmas simboliškai atspindi pastarųjų dešimtmečių visos Lietuvos augimą. Startavusi gana kukliai – be lėšų kostiumams, scenografijai, besilaikiusi daugiausia ant jos kūrėjų ir atlikėjų entuziazmo, per dešimtmečius roko opera augo, stiprėjo ir subrendo iki visiškai išbaigto aukščiausio lygio sceninio kūrinio.
Šiandien jam akompanuoja orkestras, rinkiniams solistams pritaria choras, šoka profesionali trupė, su vaizdu, garsu ir šviesomis dirba talentinga komanda. Visas šis didelio profesionalumo, atsidavimo ir investicijų reikalaujantis kolektyvinis darbas pristato išties įspūdingą ir emociškai paveikų vaizdą, jaudinantį tūkstančius.
Po pirmojo parodymo, roko opera su pertraukomis ir skirtingų sudėčių buvo rodyta nedidelėse salėse. Dabartinį galingą vaizdą, ji po truputį pradėjo įgyti 2016-aisiais, kai jos režisūros ėmėsi Kostas Smoriginas, o prodiusavimo – koncertų agentūra „Promostar“.
Marijonas Mikutavičius ir Aistė Smilgevičiūtė aidint ovacijoms atsisveikino su roko opera „Jūratė ir Kastytis“
Buvo sukurta papildomų arijų, muzikos intarpų, garso takelis praturtintas natūraliais gamtos ir gyvūnų garsais. Taip pat Rokas Radzevičius ir Rimvydas Stankevičius 2016-aisiais pristatė naują, labai svarbų, elementą – finalinę roko operos dainą „Dievas davė“. Pastaroji šiandien laikoma viena giliausių ir paveikiausių lietuviškų patriotinių dainų. Kūrinys tarsi paskutinis vėrinio deimantas tobulai užbaigė visą roko operos veiksmą.
Atgimusi opera su naujais kostiumais, scenografija, šviesų spektakliu ir šokiais atrodė ir skambėjo puikiai, tačiau jai trūko vieno esminio dalyvio: Kastyčio vaidmens atlikėjo Marijono Mikutavičiaus. Jis į roko operos sceną, po ilgokų įkalbinėjimų, grįžo tik 2022-aisias.
Po jo sugrįžimo kūrinys tapo išbaigtu ir triumfavo ne tik Lietuvos miestuose, bet ir buvo nukeliavęs į JAV bei sėkmingai parodytas su vietos šokių kolektyvu „Suktinis“.
Grįžus Marijonui, roko opera dažniausiai buvo rodoma taip vadinamos „auksinės sudėties“: Jūratė – Aistė Smilgevičiūtė, Kastytis – Marijonas Mikutavičius, Kastyčio motina – Karina Krysko, Perkūnas – Tadas Juodsnukis, Neptūnas – Jeronimas Milius, Kopų senis – Kostas Smoriginas ir Gyčio Ivanausko teatro šokėjų trupė (choreografas Gytis Ivanauskas).
Prieš gerus metus prie roko operos prisijungė Kauno bigbendas (naujas aranžuotes jam sukūrė Jievaras Jasinskis) ir choras „Vilnius Voices“, vadovaujamas Kristinos Žaldokaitės.
Scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities atspindžių – Marijaus Jacovskio, kostiumai – drabužių dizainerės Liukos Songailaitės. Spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanovičius. Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Būtent tokios sudėties roko opera visiškai gyvai ir skambėjo paskutinį kartą Kaune „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, su viena priverstine korekcija: aktorius Kostas Smoriginas dėl ligos savo paties režisuotame spektaklyje vaidinti negalėjo. Jį Kopų senio vaidmenyje pakeitė Vladas Kovaliovas.
Aistė Smilgevičiūtė visuomet pabrėždavo, koks svarbus ir išskirtinis jai Jūratės vaidmuo. Juk kitaip ir būti negalėjo: kūrinį specialiai jai parašė jos vyras Rokas Radzevičius. „Man itin brangiu atsiminimu liks paskutinis pasirodymas. Galima sakyti, laiko ratas užsidarė: kartu su Marijonu pradėjome, kartu ir užbaigėme. Ar gi tai ne simboliška ir gražu? Pradžia ir pabaiga susiliejo į vieną“, – sakė A. Smilgevičiūtė.
„Džiaugiuosi, kad leidausi įkalbamas grįžti. Įsitikinau: žmonės laimingi, žiūrėdami šį kūrinį. O ir mes išsaugojome savyje tą šventą jausmo ugnį, kuri paliečia žiūrovo sielą. Nežinau, kada ir kokios sudėties atgims ši roko opera. Nežinau, tiesą sakant, ar atgims iš viso... Tačiau slapta viliuosi, kad toks puikus kūrinys gyvens amžinai ir jaudins vis naujas žiūrovų kartas“, – sakė M. Mikutavičius.
Roko opera pasakoja mums gerai žinomos istorijos apie žveją Kastytį ir deivę Jūratę tęsinį. Kastytis klūpi ant jūros kranto apraudodamas Perkūno nukirstą savo mylimąją Jūratę. Staiga jis pasiryžta prieš dievo valią ją prikelti ir istorija „po istorijos“ prasideda... Jūratė ir Kastytis patiria rimtų išbandymų, dievų ir stichijų rūstybę, pergyvena karą, tačiau tikra meilė žmogui ir savo žemei pabaigoje nugali viską.
Roko opera – tautiškumu ir patriotiškumu persmelktas kūrinys, kurio pastarųjų metų populiarumą ir aktualumą stipriai įtakojo įtempta pasaulinė politinė situacija ir išaugusios grėsmės Lietuvos saugumui. Kūrinyje nedviprasmiškai kalbama apie būtinybę ginti Lietuvą iki paskutinio kraujo lašo, nepasiduoti be kovos net ir pačiam stipriausiam priešui, mylėti ir saugoti savo šalį, kaip ir pabrėžiama finalinėse eilutėse: „Dievas davė mums brangią dovaną, pamokint, kaip mylėt, pamiršo, kad nereikia jos trypti kojomis, kad privalom ją kelt į viršų“.
Finalinio roko operos kūrinio „Dievas davė“ vaizdo klipas (režisierius Donatas Ulvydas):
