Orkestro gimtadienio koncerte taip pat pasirodys praėjusią savaitę prestižiniuose Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose (ICMA) už bendrą albumą su Asmik Grigorian „Disonance“ apdovanotas pianistas Lukas Geniušas. Jis atliks L. van Beethoveno Trečiąjį koncertą fortepijonui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– A. Brucknerio Aštuntoji simfonija – monumentalus kūrinys, laikomas viena žymiausių XIX a. simfonijų. Kuo ši simfonija išskirtinė?
– Aštuntoji simfonija – vėlyvasis A. Brucknerio kūrybos periodas ir pati didžiausia iš visų A. Brucknerio simfonijų. Galbūt didesnė galėjo būti tik paskutinė, Devintoji simfonija, tačiau ji liko neužbaigta – šią simfoniją sudaro trys dalys vietoje įprastų keturių, tad ją tikrai galima vadinti „Nebaigtąja“.
Nors Aštuntoji A. Brucknerio simfonija yra didelė tiek laiko apimties, tiek orkestro sudėties prasme, man labiau norėtųsi kalbėti apie šios muzikos gylio kriterijų. Būtent minties gyliu A. Bruckneris ir yra ypatingas. Manau, kad A. Brucknerio Aštuntoji simfonija yra geniali. Todėl reikia įsijausti į šią muziką, būti kartu su šia muzika, ją pergyventi ir atrasti.
Jeigu kalbėtume apie atskiras simfonijos dalis, pirmoji ir antroji yra pačios mažiausios laiko apimtimi. Pirmoji dalis skamba kaip gedulingas maršas – visa Aštuntoji simfonija yra parašyta c-moll tonacijoje (do minoras – aut. past.), o jeigu A. Bruckneris arba L. van Beethovenas rašo do arba re minore, vadinasi, dramatizmo bus labai daug.
Pati didžiausia simfonijos dalis – Adagio. Ir galiausiai, tarsi „per kančias į žvaigždes“ ateina finalas, ir simfonija baigiasi do mažoru.
Simfonijos apimtis iš tiesų grandiozinė – kai kurie dirigentai Aštuntąją simfoniją diriguoja valandą dvidešimt, kiti – valandą trisdešimt penkias ar net valandą keturiasdešimt minučių, priklauso nuo interpretacijos. Įsivaizduokite, koks gali būti tempų ir visos dramaturgijos skirtumas atlikimo prasme.
Tikrai negalėčiau pasakyti, kas teisus, diriguodamas šią simfoniją – H. von Karajanas ar S. Celibidache – niekas į tai neatsakys. Tačiau klausytojams stengsiuosi įrodyti savo požiūrį į simfoniją. Labai norėčiau, kad publika suprastų šios muzikos gylį ir pamiltų šį kompozitorių.
Nes „mėgti“ ir „mylėti“ – tai du skirtingi dalykai, ypač, kai kalbama apie tokią muziką, kuri nėra pramogos klausimas. Pramoginis koncertas – tai būdas lengvai praleisti laiką. O po tokios simfonijos ateina dvasinis katarsis, jos pasiklausius siela tampa švaresnė.
– Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekamas A. Brucknerio simfonijų ciklas eina į pabaigą. Gal galėtumėte šiek tiek apibendrinti, kuo ypatinga kompozitoriaus muzikinė kalba?
– A. Brucknerio muzikinę kalbą galbūt būtų galima lyginti su Richardu Wagneriu. Pats A. Bruckneris labai mėgo R. Wagnerį, dedikavo jam savo Septintąją simfoniją, kurioje panaudojo Wagnerio tūbas – tai tokie įdomūs, R. Wagnerio iniciatyva sukonstruoti instrumentai, kurie skamba dramaturgiškai svarbiuose, net gedulinguose epizoduose.
A. Brucknerio muzikinės frazės labai ilgos, lyg R. Wagnerio begalinė melodija, lyg kažkoks nepasiekiamas etalonas. Tad A. Brucknerio muzikoje nebūtinai bus labai greiti tempai, bet tikrai skambės labai ilgos ir gražios frazės. Taip pat labai daug kantilenos – tokios dainuojančios muzikos.
Labai daug varinių pučiamųjų choralų, kur variniai pučiamieji turi groti garsiai, bet taip, tarsi skambėtų bažnyčioje – A. Bruckneris buvo giliai tikintis žmogus. Sunku kalbėti apie muziką, bet pamėginau paliesti pačius svarbiausius momentus.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas, kuriame skambės A. Brucknerio Aštuntoji simfonija, įvyks 2023 m. vasario 1 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.
Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Bilietai.lt“ kasose ir internetu www.bilietai.lt.
