To liudininkais tapo ir žinomi šalies žmonės: radijo laidų vedėja Ieva Stasiulevičiūtė, „radistas“ Rolandas Mackevičius su žmona Ieva, stilistė Emilija Dagytė, didžėjus Justinas Žvigas, įvaizdžio prodiuserė Indrėja Terė ir kiti. Svečius į pirmąją Lietuvoje profesionalią sušių degustaciją sukvietė paslaptinga niujorkietiška dvasia persmelktas sostinės baras „Mililitrai x Sushi Masters“, rašo pranešime spaudai.
Net 13 patiekalų degustacinę vakarienę čia pat, stebint susirinkusiesiems, gamino patyrusių šefų trio: Vaidas Užgerys, Justinas Čatrauskas ir Gertrūda Bubulytė.
„Tai „omakase“ stiliaus degustacija, kai svečiai iš anksto nežino, ką ragaus. Vakaro metu vadinomės „itamae“ šefais – maistas į svečių lėkštes keliavo tiesiai iš mūsų rankų“, – pasakojo V. Užgerys.
Pasak šefo, degustacijos tikslas – supažindinti svečius su tikrąja sušių kultūra, parodyti, koks platus gali būti žuvies asortimentas ir atskleisti, kaip skonį kuria kokybiški produktai: „Tarkim, šviežias japoniškas Wasabi – tikra retenybė Lietuvoje. Malonu gaminti „prie akių“, kai svečiai viską gali stebėti čia ir dabar, atskleidžiant kiek sunkaus darbo ir patirties, reikalauja procesas.“
„Man rodos, tai buvo pirmoji sušių degustacija Lietuvoje, kai vienu metu buvo galima paragauti tiek daug skirtingų šviežių aukščiausios kokybės žuvų. Pavyzdžiui: visiems žinoma, bet šalies sušių meniu visiškai nematoma, skumbrė čia atsiskleidė naujomis spalvomis. Nigiri sušius ruošėme taip, kaip aukščiausio lygio restoranuose Japonijoje“, – atskleidė šefas Vaidas Užgerys.
Jo sukaupta patirtis – įspūdinga: 7-erius metus V. Užgerys tobulinosi Norvegijoje pas šefą, vėliau pelniusį „Michelin“ žvaigždę savo restoranui, baigė sušių gaminimo kursus Japonijoje ir tapo pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu pasauliniame sušių čempionate.
Pirmosios bare surengtos degustacinės vakarienės ingredientų sąrašas – išskirtinis. Otas, skumbrė, tunas, jūros ežiai, jūros šukutės, langustinai, moliuskai ir kitos gėrybės atkeliavo iš skirtingų pasaulio kampelių: Japonijos, Prancūzijos, Norvegijos, Ispanijos. Sušiams naudoti pasaulyje itin vertinami Akita komachi ir Koshihikari ryžiai, švieži japoniški Wasabi krienai, šviežias Yuzu vaisius – citrinos ir mandarino hibridas, aukštinamas dėl savo aromato, traškūs, burnoje tirpstantys jūros dumbliai Nori, Shiso lapai, Yuzu druska ir k.t.
„Labiausiai patiko, kad skoniai sušiuose išgryninti, dominuoja jos didenybė žuvis“, – įspūdžiais po vakarienės dalinosi I. Stasiulevičiūtė, užsiminusi, kad Japonija – viena iš tų šalių, kurią žada būtinai aplankyti dėl jos savitos estetikos maisto kultūros.
Paklausta, ar dažnai mėgaujasi japoniška virtuve, žinoma moteris sakė, kad yra tiesiog skanaus maisto gerbėja: „Kas bebūtų – Azijos ar lietuviška močiutės virtuvė, maistas, kurį prisimeni, man siejasi su stipriu pojūčiu, nostalgija gomuryje. Šį vakarą tokį jausmą sukėlė Nigiri Hamachi su japoniška seriole.
Emocija, kurios stiprumą galima palyginti su labiausiai šventėms „taupytos“ „palendricos“ ragavimu. Arba, kaip animaciniame filme „La Troškinys“, kai griežčiausio kritiko širdį ištirpdė maistas, priminęs mamos virtuvės aromatą.“
Komplimentų šefams negailėjo ir R. Mackevičius su žmona Ieva: „Pirmą kartą teko didžiąją vakaro dalį leisti ragaujant tiek skirtingų, skanių patiekalų. Visa žuvis buvo šviežia, minimaliai paskrudinta ar pamarinuota. Skonių paletė vakaro eigoje kilo tik aukštyn. Ypatingai puikiai parinkti gėrimai. Su žmona jau apkalbėjome, kad atėjo metas naujiems skoniams“, – įspūdžiais dalinosi žinomas vyras.
„Nebuvau sušių fanas iki atsirandant „Sushi Masters“. Kai sušiai tik atkeliavo į Lietuvą, buvo smagu, bet ilgainiui jie prarado esmę – tapo masiniu produktu, viršų paėmė pigi gamyba, geri restoranai nesugebėjo išsilaikyti. Džiaugiuosi, kad į mūsų šalį grįžta kokybiškas maistas“, – tęsė Rolandas.
Rolandas prisipažino, kad yra didelis Japonijos mėgėjas: „Viskas, kas susiję su Azija, o ypač – su Japonija, man labai patinka, pradedant nuo filmų, filmukų, baigiant menu, kultūra, istorija, maistu ir jo pateikimu. Ten galima pajusti ypatingus kontrastus – nuo mega urbanistinio miesto iki senosios kultūros židinių. Mane be proto žavi tai, kaip japonai elgiasi su žmogumi, kaip jį vertina“.
Žinomas vyras atskleidė, kad Japonijoje lankytis dar neteko, bet realių planų jau turėjo: „Tai turėjo būti mūsų su žmona praėjusio pavasario kelionių kryptis nr.1, bet šeimoje atsirado leliukas. Atidėjome šią idėją vėlesniam laikui. Tai viena iš svajonių šalių.“
Ypatingų degustacijų tradiciją šefai žada tęsti ir auginti, kviesdami į prabangių japoniškų skonių keliones.
