Labai nustebau, kai išgirdau blogus kolegų atsiliepimus apie profesorių. Jis apieJus kalba tik gerai. Ksip pacientė pažįstu gerb. Porvanecką nuo 1995m. Kai jau penktą kartą ruošiausi pas jį operuotis, išlaukusi eilėje 2 metus ir dar turėjau palaukti, o skaudėjo labai, prof. pasiūlė operuotis pas jo puikiausius ( kaip išsireiškė)mokinius- T.Sveikatą ir G. Kvedarą. Likau laukti pas profesorių. Be to , kaskart prieš operacinėse ir po operacinėse konsultacijose su juo visada būdavo studentai, rezidentai, kuriems jis rodydavo pacientų rentgeno nuotraukas, aiškindavo, kas čia nutikę, koks nusimato gydymas...Visada buvo malonus, korektiškas tiek su pacientais, tiek su kolegomis. Nesuprantu, kodėl jis puolamas, juk išėjęs iš gyvenimo kolega jo neapkaltino nei raštu , nei žodžiu. Be to, gal jis pavargo, dirbdamas per kelis darbus( o tai jau sistemos bėdos), kai be kito ko , dar turėjo rūpintis vaikų nuvedimu į darželį..!!! Ar vyras, darantis karjerą, uždirbantis šeimai pinigus per kelias darbo vietas, turi rūpintis vaikais ir dirbti nuo 7 iki 15 val, nevėluoti į darbą ir laiku grįžti namo, tuo pačiu įgyti profesoriaus laipsnį? Moterie, pagalvok, ar realūs tavo planai? Dar labai reikia pagalvoti, dėl kokios priežasties žmogus paliko šį pasaulį...Prof. Porvaneckas 1995 m. į darbą ateidavo anksti ryte, išeidavo , tik tada, kai pasirūpindavo savo pacientais, juos lankydavo ir sekmadieniais , ir per šventes , palatoje pasirodydavo ir 22 val ir prieš 7 ryte. Tai Gydytojas iš didžiosios raidės. Taip jis susikūrė savo karjerą, kurią dabar bandoma sugriauti. Nepasiduokit, Profesoriau, Hipokrato priesaiką Jūs davėte ligoniams, o ne kolegoms, kuriems Jūs buvote ir esate nemokama vertybė, tik jie to nevertina. Į darbą einama ne draugų ieškoti, o dirbti, už tai ir alga mokama. Pacientams irgi reikalingi Gydytojai, o ne daktarai, kabinetuose geriantys kavą, garsiai pasakojantys anekdotus ir dar garsiau kvatojantys, kai tuo tarpu, palatose pagalbos laukia ligoniai. Sėkmės Jums ir begalinės ištvermės, galų gale, vis vien viskas bus taip , kaip ir privalo būti, manau, ir Jūsų aplinloje dar yra tikrų žmonių

Manau , labai svarbu netylėti, bet kalbėti ir dalintis patirtais netinkamais atvejais. Lietuvoje yra pakankamai sovietmečio elgsenos įvairiose darbo vietose, kai žeminami ar ignoruojami darbuotojai.

Gaula jauno žmogaus. Vyresnieji gydytojai jaučiasi dievais ir prieš jaunus kolegas ir prieš pacientą. Daug gerų žodžiu sakau savai šeimis gydytojai, jaunoms kardiologėms gydžiusioms mamą, bet Skuodo poliklinikos gydytojai- vedėjo pavaduotojai, nerandu gero žodžio. Tokios asmenybės ir menkina kitų daktarų kompetenciją,

Matomai tai ipastas gyvenimo budas Lietuvoje ir tai yra prasideda nuo kaimynu eina i istaigas savivaldas vyriausybes tarnybas

Tokie darbiniai santykiai gydymo įstaigose, kur vadovas ar skyriaus, ar gydymo įstaigos, savę laiko aukščiau viso kolektyvo, darbo santykiai žeminantys, pareigybių, atlyginimų skyrimai priklauso ne nuo darbo krūvių, kompetencijos, bet nuo lojalumo vadovui. Kad pagaliau atsikratyti tokia praktika, būtini nauji įstatymai:1. Gydymo įstaigų vadovų, skyrių vedėjų rotacija- kadencija 5m, ne daugiau 2-jų kadencijų toje pačioje gydymo įstaigoje. 2. Stambiose gydymo įstaigose (Respublikinėse, regioninėse), šalia gydymo įstaigos vadovo ir valdyba, su sprendžiamuoju balsu.3. Gydymo įstaigų, kurios šiuo metu yra tik savivaldybių pavaldumo, būtu ir SAM pavaldume.
Šiuos įstatymus SAMinistras A. Veryga, yra įtraukęs į sveikatos sistemos reformos paketą. Bet tam labai priešinasi Konsrevatoriai, kurių prašymu P. Grybausklaitė tuos įstatymus vetavo. Tokie įstatymai nenaudingi seniesiems gydymo įstaigų vadovams, kurie šiose kėdėse sėdi jau 20-30-38 metus. Jie ieško užtarėjų seime ir rado konservatorių partijoje.
Gerai tai, kad kitokios nuomonės dabartinis Lietuvos Prezidentas, G. Nausėda, todėl yra tikimybė, kad pagaliau ledai pajudės, jeigu užteks šios kadencijos.

Tai siaubinga kas dedasi medicinoje.Gaila jauno mediko tikrai Uzuojauta artimiesiams.