žmonės buvo pripratę, kad turi darbus ir algas, kainos pastovios, negrėsė bedarbystė, pasitaupę turėjo pinigų, va to jie negali užmiršti, o dabar nežinai kada liksi be darbo, kada kitą gausi, nėra pastovumo

ir tada žmonės gyveno, mylėjo, gimdė, dirbo, staiga viskam pasikeitus į jų gyvenimus įsiveržė naujo gyvenimo kūrimo sunkumai: bedarbystė, politika, labai mažos algos, ko anksčiau nebuvo ir eiliniams žmonėms nebuvo lengva, reikia juos suprasti ir nepykti, jaunimas bėgo į vakarus, o vyresni negalėjo ir jiems nelengva buvo džiaugtis laisve

Visiška veidmainystė ir knyga, ir autorės kurtos dokumentinės laidos per tv. Praeities niekinimas kaip pagal užsakymą, nes dabar taip "reikia" kalbėti. Buvo daug gerų dalykų, pradedant nemokamais butais ir vaikų stovyklom, baigiant žmonių santykiais. Nejaugi ponia augo tokia sąmoninga ir suvokė, kad aplink mėšlas? O iš kur žinojo, kad kažkur yra kitaip, geriau?