Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ sulaukė internautų palaikymo, tačiau pasipylė ir daugybė komentarų, kuriuose kritikuojama grupės daina, pasirodymas ir kiti elementai.
Po „Katarsio“ pergalės – piktų komentarų lavina
Naujienų portalas tv3.lt sulaukė ir skaitytojos laiško, kuriame moteris išdėstė savo nuomonę apie šių metų Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ ir kilusią nepasitenkinimo bangą.
„Žmonės rinko, balsavo, išreiškė savo nuomonę, juk taip ir išrenkamas „Eurovizijos“ atstovas, o čia iškart visi pradėjo piktintis ir rašinėti, kad išsirinkom pačius blogiausius įmanomus atstovus.
Siaubinga, lietuviai, kur mūsų vienybė? Užsieniečiai apie Lietuvos pasirodymą atsiliepia kuo puikiausiai, žavisi mūsų šalies atstovų pasirodymu, o mes maišome su purvais...
Turim didžiuotis, kad išvis galime siųsti kažką ir parodyti savo šalį visai Europai, pademonstruoti, ką turime geriausio. Pasidžiaukime pagaliau, kad jaunimas renkasi muziką, kad bus kažkas kitokio nei įprastai, net jei naujoves sunku priimti.
Grupei kuo didžiausios sėkmės, tikiu, kad ji tikrai atras savo klausytoją ir parodys visiems tiems komentuojantiems, kad jie klydo“, – rašoma laiške.
„Gėda“, „tragedija“, „košmarų košmaras“ – tokie ir panašūs komentarai liejosi socialiniuose tinkluose, paskelbus apie atrankos nugalėtojus. Kiti rėžė nuomonę, kad tai bus vienas iš tų retų kartų, kai Lietuva nė nepateks į finalą arba liks paskutinėje vietoje.
Toks scenarijus įvyksta jau ne pirmą kartą – panašūs komentarai pasipylė ir pernai, „Eurovizijos“ atstovu išrinkus Silvester Belt. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt psichologas Edvardas Šidlauskas paaiškino, kodėl tai sukelia tokias aršias diskusijas.
E. Šidlauskas teigė, kad visa tai atspindi, kas mūsų visuomenėje vyksta pastaruosius keletą metų. Visuomenėje yra daug susiskaldymo, susipriešinimo ir netolerancija pasireiškia bet kokioje diskusijoje bet kokiu klausimu.
„Būtent taip yra ir šioje situacijoje. Tai rodo tam tikrą Lietuvos krizę, nes socialinio kapitalo liko nebedaug. Nebedaug liko ir bendruomeniškumo.
Yra labai daug toksiško bendravimo, vienas kito žeminimo, nepagarbos, klesti patyčių kultūra. Visa tai išlenda ir tokiose situacijose, kai yra išrenkamas atlikėjas į „Euroviziją“, – aiškino psichologas.
Paklaustas apie tai, kodėl žmonės yra linkę kritikuoti atlikėjų išvaizdą ar kitas asmenines savybes, kai svarbiausia yra daina ir pasirodymas, psichologas atsakė, jog tai yra logikos klaida, kai yra kritikuojamas ne teiginys, kūrinys, konkretūs profesiniai momentai, o žmogaus asmenybė.
„Jei žmogus yra kvailas, jis nieko protingo negali pasakyti, jei jis iš kaimo – jis negali gerai dainuoti: tai yra stereotipai arba logikos klaidos, kurios rodo, kad žmonės labiau vadovaujasi impulsais, yra iracionalūs ir nevisai adekvatūs, nes dominuoja asmeniniai dalykai ir tai nėra pagrįsta kritika, nes žmonės kritikuoja ne melodijos sandarą. Tai nėra profesionali kritika.
Publiką daugiausia sudaro žmonės, kurie nėra brandūs kaip asmenybės ir yra linkę daugiau ne kažką savyje gerinti ar kurti, o patiria malonumą žemindami kitus. Tokie žmonės vietoj to, kad gerintų savo gyvenimą, žlugdo ir niekina kitus žmones.
Internetas yra tam palanki terpė, nes tai dažniausiai galima daryti anonimiškai, saugiai iš namų. Jie gali pasismaginti įgeldami kitiems. Kuo žmogus yra sėkmingesnis, tuo tas chuliganiškas aktas yra smagesnis. Kaip pavyzdys galėtų būti grafiti ant bažnyčios.
Kuo objektas svarbesnis arba svarbesnis įvykis, šiuo atveju daina „Eurovizijoje“, tuo daugiau žmogus gauna dopamino jį suniekindamas. Deja, žmonių, kurie taip elgiasi, yra labai daug“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Komentarais išreiškia pyktį
Rašydami piktus komentarus laimėjusiam atlikėjui, žmonės taip išreiškia savo pyktį, kad nelaimėjo jų favoritas. Minios psichologijoje dažnai dominuoja tokie pat instinktai, kaip sporte, kai žmonės nori, kad laimėtų jų komanda.
„Jų tiesos ar racionalios pozicijos niekas nepaiso, o jų tikslas yra, kad nugalėtų jų mėgstamiausia grupė. Įsijungia primityvūs, kolektyviniai instinktai ir žmogus aklai, nepaisydamas nieko, nori, kad jo komanda ar atlikėjas laimėtų. Tuo metu jie būna tarsi akli – užsimerkia objektyvumui“, – aiškina psichologas.
Matyti ir girdėti tokią kritiką iš aplinkinių yra rimtas išbandymas žmogui, o ypač, jei jis dar jaunas ir to nepatyręs.
„Žinoma, galima patarti to nepriimti asmeniškai, nes svarbu suprasti, kad nesvarbu, ką mes darome ar sakome, bet būtent dėl to mes kažkam labai patiksime arba kažkam labai nepatiksime tuo pat metu dėl to paties.
Linkėčiau atkreipti dėmesį į tuos balsus žmonių, kurie sveikina ir džiaugiasi pergale ir nereaguoti į piktus komentarus. Buvo rinkimai, buvo balsavimai – tai nėra atsitiktinai išrinktas žmogus.
Akcentuočiau teigiamus dalykus, rekomenduočiau žiūrėti į tai, kas teigiama ir šviesu ir kas įkvepia, nes pesimizmas arba pagiežinga kritika nieko neduoda. Blogų komentarų skaitymas duoda tik nusivylimą ir blogą nuotaiką“, – teigė E. Šidlauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
