Per septynis dešimtmečius trukusią jų santuoką, Philipas buvo šalia Karalienės per porą pagarbių žingsnių. Net būdami fiziškai atskirai, pora buvo taip įsimylėjusi pora, kad mintimis visuomet buvo kartu. Šiais metais jie būtų minėję 74-ąsias vestuvių metines.
Visi aplinkiniai žinojo, kad karalienės ir princo Philipo ryšys yra unikalus ir nepalaužiamas. Tai nebuvo perteikta viešose meilės demonstracijose, kurios tikrai nebuvo jų stilius.
Jų meilė išgyveno viską – nuo pasaulį krečiančių karų iki šeimos skandalų.
Karalienė įsimylėjo po pirmo susitikimo
Elžbieta ir Philipas buvo tolimi pusbroliai, o pirmą kartą susitiko vestuvėse 1934 m., kai jai buvo tik devyneri. Tačiau po daugelio metų vėl susitikę jie pradėjo susirašinėti laiškais ir įsimylėjo.
Jų istorija prasidėjo, pasak princesės Elžbietos vaikystės guvernantės Marion Crawford, kai susipažinus su Philipu, būsimą karalienę traukė jo atletiškumas bei „vikingiškas“ šviesių plaukų ir mėlynų akių vaizdas.
Jie susipažino artimiau, kai 1939 m. Philipas lydėjo princesę Elžbietą ir jos seserį Margaret aplink Britanijos karališkąjį jūrų laivyno koledžą Dartmute. Draugai pasakojo, kad jis, norėdamas pasirodyti, ėmė šokinėti per teniso tinklus.
Savo atsiminimuose Marion rašė, kad Elžbietai jis paliko tokį įspūdį, kad ši sušuko: „Koks jis geras, Crawfie. Kaip aukštai jis gali šokti“.
Guvernantė pasakojo, kad vėliau kaskart Philipui pasirodžius karališkoje jachtoje, Elžbietos veidas nurausdavo, rašoma „Mirror“.
Pats Philipas taip pat liko neabejingas princesei. Jis, Antrojo Pasaulinio karo metu tarnaudamas karališkajame laivyne, princesei rašė nuostabius meilės laiškus.
Philipas Eade'as, knygos „Jaunasis princas Philipas: jo neramus gyvenimas“ autorius, sakė, kad princas Philipas 1946 m. viename laiške princesei rašė: „Būti pagailėtam kare ir pamatyti pergalę, gauti galimybę pailsėti ir prisitaikyti, kai esi įsimylėjęs visiškai ir be išlygų, visos asmeninės ir net viso pasaulio bėdos atrodo mažos ir menkos“.
Philipas meilės laiškus rašė karo metu
Elžbietai buvo tik 13 metų, kai ji pirmą kartą krito į akį Philipui, todėl oficialių sužadėtuvių teko palaukti 8 metus. Jie slapta susižadėjo 1946 m., tačiau oficialios sužadėtuvės buvo atidėtos, kol Elžbietai 1947 m. balandžio mėn. sukako 21 metai. Tų pačių metų lapkritį jie ir susituokė.
Nors jo žmona vėliau užėmė sostą, Philipas niekada nesitikėjo tapti karaliumi, nes dėl sosto būtų reikėję kovoti su karaliene. Atmetęs savo paties karjeros siekius, jis kiekvienais metais įrodinėjo tvirtą pareigos jausmą tarnauti šaliai ir atsisakė nebedirbti net būdamas 90-ies.
Po penkerių metų princesė Elizabeth tapo karaliene Elizabeth II. Tai tapo jos gyvenimo vaidmeniu, kurį ji gavo, kai mirus jos tėvui, dėdė atsisakė sosto. Princas Philipas tvirtai ją palaikė. Kartu jie keliavo po pasaulį, atlikdami savo karališkas pareigas, dalindamiesi spalvinga patirtimi ir juokais paversdami iškilmių nesklandumus. Artimieji nenustebo pamatę karalienę kikenančią, kai 2005 m. Bekingemo rūmuose ji praėjo pro savo vyrą, stovintį su karine uniforma.
Princas Williamas apie savo senelius 2012 m. sakė: „Jis prajuokina ją, nes kai kurie dalykai, kuriuos jis sako ir daro, bei jo požiūris į gyvenimą akivaizdžiai skiriasi nuo jos, todėl kartu jie yra puiki pora“.
Bet, kaip ir kiekvienoje ilgoje santuokoje, ne viskas buvo tik juokai.
Karalienė ir princas Philipas kartu išgyveno šeimos krizes, karus ir politinius perversmus, tačiau visada buvo vieninga ir nepalaužiama pora.
Philipas nesitaikė su pataikūnais
Kai niekas negirdėdavo, jis karalienę vadino Lilibet arba brangiąją. Jų santykiai artimiesiems paliko neišdildomą įspūdį.
„Manau, kad jis tikrai yra jos uola, o ji – jo“, – sakė jų anūkė princesė Eugenija. „Kartu jie yra nenugalimi. „Stiprybė“ buvo dažnai vartojamas žodis, kai karalienė girdavo savo vyrą“.
Savo kalboje, auksinių vestuvių metinių metu, 1997 m. karalienė sakė: „Bijau, kad princas Philipas labai dažnai turėjo klausytis mano kalbų. Dažnai mes iš anksto aptariame mano numatytą kalbą ir, kaip jūs įsivaizduojate, jo nuomonė visada buvo tiesmukiška. Jis buvo mano stiprybė ir likimas visus šiuos metus, ir aš, ir visa jo šeima, <...> esame skolingi daugiau nei jis kada nors pareikalaus, arba mes kada nors sužinosime“.
Jo rūstumas kontrastavo su karalienės malonės dovana. Jo polinkis nesitaikyti su pataikūnais sugretinamas su nepriekaištinga Elžbietos diplomatija. Ir jie tai dievino.
Savo kalboje auksinių metinių metu princas Philipas sakė: „Manau, kad pagrindinė pamoka, kurią išmokome, yra tai, kad tolerancija yra pagrindinis bet kurios laimingos santuokos ingredientas. Galite patikėti manimi, karalienė pasižymi didele tolerancija“.
Princas Philipas buvo „geros formos“ likus vos kelioms dienoms iki savo mirties – paskutines gyvenimo dienas jis leido su savo mylimąją Lilibet, kaip jis vadino Karaliene, Vindzoro pilyje, pranešė „Mirror“ šaltiniai.
Karalienė paskelbė apie savo „gilų liūdesį“, kai patvirtino, kad Edinburgo kunigaikštis, neseniai gydytas dėl širdies ligos ir infekcijos, mirė penktadienio rytą, likus vos dviem mėnesiams iki 100-ojo gimtadienio.
Bekingemo rūmų pranešime rašoma: „Su dideliu liūdesiu jos Didenybė Karalienė paskelbė apie savo mylimo vyro, Jo Karališkosios Didenybės, Edinburgo kunigaikščio princo Philipo, mirtį. Jo karališkoji aukštybė šį rytą ramiai mirė Vindzoro pilyje“.
