Dainą garsus atlikėjas sukūrė su seserimi Andre Balžekiene.
„Atsimenu, buvo vėlyvas vakaras, oro uoste laukėme skrydžio namo po atostogų su šeima. Aplink be perstojo šurmuliavo ir zujo žmonės, atrodė, kad įstrigome bičių avilyje. Turėjau gitarą, ėmiau groti kelionėje sugalvotą akordų seką. Netrukus prisijungė sesuo bei dukterėčia Ona ir maždaug po 20 minučių jau turėjome beveik visą dainą. O kai kūrinį į savo rankas paėmė Paulius Vaicekauskas – plucando, – greitai viskas įgavo galutinį pavidalą“, – mintimis dalijosi J. Jarutis.
Neįprastomis kūrybos aplinkybėmis mėgavosi ir A. Balžekienė: „Man patinka, kaip kuria Justinas. Jam nereikia ypatingo pasiruošimo ar susikaupimo. Turi penkiolika minučių – ima į rankas gitarą, įduoda man į rankas užrašų knygutę, įsijungia „Voice Memos“ programėlę telefone ir taip, atrodo, iš niekur nieko randasi muzika. Ir nesvarbu, kad kiti aplink tuo metu sprendžia reikalus ar rėkauja vaikai. Džiaugiuosi, kad jis atviras ir suteikia erdvę man prisidėti prie jo dainų. Rašydama tekstus visada jaučiuosi daugiau mažiau jaukiai, tačiau kai galiu pasiūlyti muzikinę, melodijos dalį, jaučiuosi atrandanti naujas savo galimybes. Ir man tai labai patinka.“
Kelionių nuotaika juntama ir vaizdo klipe, kuriame – automobilyje atsitiktinai susitinkantys pakeleiviai.
„Mes branginame ir mylime savo artimuosius, tai savaime suprantama. Tačiau kasdien juk sutinkame tiek daug mums nepažįstamų, pirmąsyk matomų žmonių – autobuse, lėktuve, parduotuvėje, gatvėje, sporto klube. Mes nežinome jų vardų, galbūt net neįsidėmėjome jų veidų – bet jie tapo mūsų dienos dalimi. Vienas šypsnis, trumpas atsitiktinis pokalbis ar piktas žvilgsnis gali būti reikšmingas, tapti įkvėpimu, prisodrinti jėgų arba jas atimti. Mes visi susiję, persipynę vienas kito gyvenime, ir šis jausmas ypatingas“, – dalinasi Justinas Jarutis.
O ar pačiam yra tekę keliauti autostopu?
„O taip, – šypsosi atlikėjas, – ne kartą ir ne du. Būtent ši patirtis ir padiktavo klipo idėją. Keliaudamas pakeleivingomis mašinomis visiškai atsiduodi likimui ir kitų žmonių malonei – niekada nežinai, kas sustos ir ar išvis sustos. Apie ką kalbėsitės. Ką sužinosi. Ar bus jauku, o gal norėsis kuo greičiau išlipti. Lygiai tokį patį spontaniškumą patiria ir vairuotojas – ar stoti paimti šį žmogų? Ką jis man papasakos? Ar neapiplėš? Tai visuomet labai netikėtas susitikimas – vieno žmogaus pagalba kitam.“
Vaizdo klipe regimas amerikietiško stiliaus pikapas, taigi pakeleiviams teko važiuoti po atviru dangumi.
Paklaustas, ar daug kilometrų reikėjo prasukti ir ar aktoriai nesiskundė kratymųsi žvyrkeliais, J. Jarutis tik nusijuokė: „Ne, mes profesionalai – aš gerai vairuoju, jie gerai vaidina, ilgai netrukom. Dirbti su tokia komanda – vienas malonumas, tad didžiausia padėka prodiuserei Veronikai Tamulionytei, operatoriui Erdvilui Petrui Abukevičiui ir montažo režisieriui Nikitai Voitov.“
Vienintelis šiais metais ir įspūdingiausias, ilgai lauktas J. Jaručio koncertas Vingio parke įvyks jau greičiau nei už mėnesio – rugsėjo 2 d.
Justinas Jarutis – „Vieną meilę“:
