Naujienų portalas tv3.lt turėjo išskirtinę progą pasisvečiuoti Londone kartu su Juste Arlauskaite-Jazzu ir Leonu Somovu. Išsamiame ir išskirtiniame interviu jiedu atskleidė dar niekur negirdėtas istorijas.
Ne visada buvo lengva
Leonas Somovas ir Justė Arlauskaitė-Jazzu papasakojo apie savo uždarbį. Anot jų, Londone ne visada buvo finansiškai patogu, momentais – ir sunku.
„Vis tiek didelis miestas. Lietuvoje viskas buvo patogu ir arti, o čia viskas kitaip. Būdavo, kad reikia mokėti už nuomą, o tu neturi. Ir tada galvodavai apie įvairius būdus, kaip ją susimokėti“, – teigė Leonas.
„Kartais žmones tas labai išgąsdina ir atgrąso nuo muzikinio kelio. Prisimenu save kaip labai aikštingą princesę. Prisimenu, norėjau avokado ir krevečių, bet žinojau, kad tie pinigai neateis dar keletą dienų. Nieko nevalgiau, tik keptas bulves ir kirgizų plovą ir laukiau. Ir išlaukiau.
Buvo gėda prašyti pinigų iš tėvų, nors gi čia normalu, man tik 18 ir ką tik iš tėvų namų išėjus, bet man toks buvo didelis noras būti nepriklausomai. Pati norėjau, pati išvažiavau, pati ir pasidarysiu. Tiesą sakant, tas užsispyrimas vedė prie to, kad tokia finansinė situacija truko labai trumpai. Mes greitai pradėjome koncertuoti, viskas vyko greitai“, – pasakojo Justė.
Jie pasakojo, kad turėjo draugų, kurie padėjo gyventi Londone.
„Ir tėvai buvo didelis ramstis, jei ne tėvai, būčiau grįžęs daug anksčiau“, – šypsojosi Leonas.
„Tiek mūsų švietimo sistema, tiek tėvai, kurie augo kitame laikmetyje, kartais į savo vaikus žiūri kaip į neišsipildžiusią svajonę. Tai aš labai džiaugiuosi, kad mūsų svajonė, kuriems galbūt jiems atrodė kaip žaidimas, vis tiek buvo labai palaikoma. Jaunas žmogus pradeda greitai skleistis ir rodyti savo talentus. Reikia juos pastebėti, o ne norėti pakeisti.
Pati auginu vaiką ir nenorėčiau, kad jam taip būtų. Tiek spaudimo iš įvairių pusių. Švietimo sistema turėtų suklusti. Pastebėti žmogų ir investuoti į jį savo meilę, palaikymą, rūpestį ir... finansus“, – pridūrė Jazzu.
Kai koncertuodavo, jie gaudavo įvairius honorarus. Kartais tiesiog padengdavo kelionę.
„Dabar kai ieškojome visokių vietų, kuriose grodovome, tai pats pirmas koncertas buvo už 50 svarų. Wow, chebra. Bet tais laikais net nebuvo suvokimo, kad iš muzikos galima uždirbti pinigus, tai už tuos pinigus tiesiog baliavojome. Po to nuo 50 svarų pakilo ne vienu nuliuku. Mes turėjome daug mažų koncertų, o dabar galime sau leisti vieną koncertą per metus“, – sakė Justė.
Anot jos, pirmiausiai juos pasiekė mažos sumos, o po to – didelės.
„Aš labai didžiuojuosi, neketinu kuklintis, kad mes buvome vieni pirmųjų alternatyviosios scenos kūrėjų, kurie įrodė, kad iš muzikos galima gyventi.
Iš muzikos galima gyventi ir labai puikiai. Tai yra darbas. Kai kam atrodo, kad čia yra kažkokia Alisa stebuklų šalyje, bet ne“, – tikino ji.
Visą pokalbį su Leonu Somovu ir Jazzu galite išgirsti čia:
