Antanas Nedzinskas ketverius metus praleido Seimo nario kėdėje. Po įvairiausių skandalų net ir baigęs šį karjeros tarpsnį ir išsikraustęs iš Vilniaus, vyras politikos neapleido – Antanas tapo ir Trakų savivaldybės tarybos nariu. O dabar vyras kaime, nutolusiame 25 kilometrus nuo Trakų, laiko gyvulius, užsiima statyba.
„Dabar gyvenu tarybos nario ritmu, prižiūriu savo sodybą. Nieko naujo“, – paklaustas apie dabartinį gyvenimą, naujienų portalui tv3.lt atsako A. Nedzinskas.
Nors dabar jam nuolat tenka vykti iki Trakų mieste esančios savivaldybės, pašnekovas tikina, kad kelias neprailgsta.
„Man iki savivaldybės 35 kilometrai, esu sukoręs tikrai ilgesnius atstumus. Tikrai kraustytis niekur neketinu. Visgi ir gyvenimas šalia gamtos – su daugiau iššūkių, priežiūros, darbų ir veiklos. Kiekvieną rytą reikia pačiam atsikasti kiemą, darbų iki kalno. Net nėra kada liūdėti“, – dalijasi jis.
Į pramogų pasaulį negrįžtų
Antano Nedzinsko paklausėme, ar gyvenimas kaime jį daro laimingą – šis nedvejodamas atsako, kad čia jaučiasi žymiai laisvesnis, nei gyvendamas miesto šurmulyje.
Anksčiau dažnai televizijoje rodęsis, savo muzika ir nuotaikingais koncertais garsėjęs vyras šiuo metu mėgaujasi ramybe ir atstumu nuo pramogų pasaulio. Apie jį tikina net negalvojantis.
„Beveik visai nekoncertuoju. Man labai gera ramiai gyventi. Svarbiausia, kad ant duonos užtektų pinigų, ir viskas. Kaime žmogui daugiau nereikia, – šypteli jis. – Dabar neapsiimu nei privačiomis šventėmis, nei kažkokiais dideliais koncertais.“
Visgi dainavimo jis tikina nepamiršęs: „Man tai kaip hobis, širdžiai miela veikla, geras balso lavinimas. Namuose sau padainuoju.“
Antano sodyba – paties vyro darbas. Čia jis praleidžia daug laiko statydamas ją, tobulindamas aplinką, meistraudamas ir apstatydamas namus kuo jaukesniais objektais. Visgi kalbant apie jo kampelį, vyras išskiria, kad jam mieliausi visai kiti dalykai.
„Mieliausia, kai į sodybą suvažiuoja daug žmonių, pamatau seniai matytus draugus. Kasmet draugams rengiu festivalį, šiemet bus ketvirtas. Vėl reikės draugus sukviesti, tada būna smagiausia. Tai geriausia proga visus sukviesti į vieną vietą“, – tikina jis.
„Visada apie festivalį paskelbiu socialiniuose tinkluose. Jei visi feisbuko draugai susirinktų, bnūtų tikrai labai linksma“, – juokiasi jis.
Vyras netgi prisiminė linksmą istoriją, kai į jo rengtą festivalį pradėjo rinktis minios žmonių. Kaip teigia jis, turėjo įsikišti net ir policija.
„Kažkada mano kvietimu į festivalį netyčia pasidalijo viena mergina iš Vokietijos, tada žmonės ant juoko tuo kvietimu pradėjo masiškai dalintis... Žodžiu, į festivalį pradėjo rinktis šimtai žmonių, daugiausia man nepažįstamų, teko įsikišti ir policijai. Bet Lietuvoje tokių dalykų tikrai dažnai nebūna. Kai tokia situacija, kartais galima prisišnekėti per daug“, – šypteli jis.
Statyba, kaip tikina pašnekovas, yra dar viena jo neatsiejama gyvenimo veikla.
„Turi rankas, protą ir gaunasi viskas, ko tik nori. Sumeistrauju ir sceną, ašruonkampę pavėsinę. Dabar prie namų rengsiu tvenkinį, reikės lieptelio, arkos, pirtelę perstatyti, kad būtų dar geresnė.
Kai ploto daug, tai galima labai daug nuveikti, jei sugebi statyti savo rankomis, – sako jis. – Sunkiausia taip gyvenant yra atsisakyti švęsti kaimynų ir draugų gimtadienius. Jei jie švenčia, visada mane kviečia. Manau, kad jei kaskart pasiduočiau kvietimui, galėčiau ir alkoholiku tapti.“
Paklaustas, ar nesigaili, kad paliko ankstesnį gyvenimą objektyvų apsuptyje, vyras tvirtai sako, kad tikrai nesiilgi savo pralėkusios jaunystės.
„Į jokį projektą, realybės šou eiti tikrai nesutikčiau, man jau užteko. Iš sodybos manęs tikrai neištrauksi. Nors jei būčiau televizijoje, galėčiau parodyti daugiau statybinių dalykų nei Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus sudėjus, – juokiasi jis. – Manęs jų projektai niekuo nenustebintų. Norėčiau iki senatvės užbaigti visus savo statybinius projektus, o paskui užsiimti medžio žaisliukų darymu. Tai man įdomu.“
Gyvenimas sodyboje ir šeima
A. Nedzinsko ateityje – dar daugiau statybų. „Kultūros centrą pasistačiau, reikia tvartą pabaigti, močiutės viešbutį suregzti. Planų pas mane pilna. Tikiuosi per 8 metus pabaigti savo grandiozines statybas, o tada pradėti statyti namukus medyje. Paprasčiausia statyti vienam –nereikia nieko reikalauti, niekam vadovauti, jei kažkas nepavyko – žinai, kad dėl tavęs. Mažiau galvą skauda.“
Visgi nors ir didelėje sodyboje jis gyvena vienas, vyras tikina, kad vienišumui nėra vietos – kompaniją jam palaiko šuo, katinas ir dvi dekoratyvinės ožkytės Maša ir Taša.
„Jos tik dėl grožio, nieko daugiau, – šypsosi vyras. – Vasarą, kai atvažiuoja draugai su vaikais, jiems tos ožkytės kaip tikra atrakcija, kaip mažyčiai šuniukai.“
Vienišiaus gyvenimas Antanui visai netrukdo – kaip tikina jis, yra taip užsivertęs darbais, kad net liūdėti nėra laiko.
„Darbų turiu labai daug, o ir savaitgaliais nuolat būnu tarp žmonių, gaunu tos energijos dozės. Man darbo dienos būna ramybės, poilsio laikas. Kaip dabar madinga sakyti, gyvenu komforto zonoje ir nežinau, kas iš jos mane galėtų ištraukti. Mieste tarp ketučių sienų nenorėčiau gyventi“, – neslepia jis.
Nors anksčiau sklido įvairiausių kalbų ir spėlionių apie vyro asmeninį gyvenimą, šeimą ir netgi santuoką, jis tikina dabar didelių vilčių nepuoselėjantis.
„Apie šeimos kūrimą tikrai pagalvoju, bet čia jau kaip Dievas duos. Gali planuoti, bet Dievas juokiasi“, – apie šeiminius planus kalba jis.
