Naujienų portalui tv3.lt D. Morozovaitė atvėrė savo gyvenimo užkulisius – papasakojo, kuo šiandien gyvena, kaip auga jos vaikai, dalijosi pastarųjų metų išgyvenimais ir atskleidė, kodėl televizijos ekranuose jos jau kurį laiką nebematome.
Ieškojo vidinės ramybės
Dalia savo gyvenimą dažnai apibūdina kaip Dievo eksperimentą, o dabartinį etapą vadina virsmu. Po kelerių sunkių metų, per kuriuos ieškojo vidinės ramybės ir mokėsi rūpintis savimi, moteris šiandien jaučiasi taip, lyg būtų formuojama ir ruošiama kažkam ypatingam. Kaip teigė ji, nors šis virsmas vyksta lėtai, tačiau su daugybe patirčių, kurios tarsi plėšia visus įsivaizdavimus, koks turėtų būti gyvenimas.
„Kartais juokaudama sakau dukrai, kad gyvenu rašytojos gyvenimą. Tiesą pasakius, nežinau, kaip jie gyvena, bet man atrodo, kad atradau savyje talentą išjausti gyvenimą. Anksčiau neturėjau tam laiko. Keletas pastarųjų metų buvo skirti savistabai, dvasiniam tobulėjimui, terapijai ir kūrybinėms paieškoms. Ėmiau iš gyvenimo viską, ką jis man siūlė.
O siūlė tai, ko labai trūko. Išmokau įsiklausyti į save, pasirūpinti savimi – emocine, fizine ir psichologine sveikata. Išmokau melstis širdimi, suradau ramybę. Laikas nebuvo lengvas. Reikėjo daug ką išgyventi, nes turbūt patirtys labiausiai brandina“, – dalijosi D. Morozovaitė.
Ieškodama, kaip sau padėti, Dalia domėjosi sielovada, sielogyda, baigė dvasinio vadovavimo/palydėjimo kursus, savanoriavo, lankė net psichoterapijų seminarus. Nors sąrašas ilgas, net ir tai – dar ne viskas.
„Neapleidau ir kūrybinės srities – išbandžiau save scenarijaus rašymo dirbtuvėse. Dabar pati vedu kūrybines dirbtuves moterims. Kai viską vardiju, suprantu, kokį turtingą laikotarpį išgyvenau. Tiesa, nepasakiau, kas svarbiausia – tai laikas, praleistas kartu su vaikais, šeima, draugais… Manau, kad kiekvieno žmogaus laimė matuojama santykių kokybe“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nepamiršta, kaip svarbu ilsėtis
Nors šiandien daugelis žmonių įpratę lėkti per kasdienybę, dažnai pamiršdami, kaip svarbu sustoti, Dalios gyvenimas į tokį nepanašus. Pasak moters, šiuo metu ji gyvena vedama širdies, mėgaujasi ramiais pasivaikščiojimais, o tai darydama mėgsta mąstyti, stebėti, klausytis. Be to, neseniai atrado dar vieną pomėgį – rašyti.
„Rašant galima daug sužinoti apie save. Ko kalbant nepavyksta išsakyti, rašydama atrakinu. Taip sužinau apie savo baimes, žaizdas, poreikius, slapčiausias svajones… Net sprendimus lengviau priimti, kai viską išguldau ant popieriaus. Nuo savęs nepasislėpsi“, – šyptelėjo ji.
Jaunimo teatre dirbančios Dalios gyvenimas nėra įspraustas į griežtų darbo valandų rėmus, tad, kaip pabrėžė aktorė, labai svarbu save disciplinuoti. Tačiau jai puikiai sekasi gyventi tvarkingai – derindama savo režimą prie vaikų, moteris keliasi anksti, o rytą laiko jai itin svarbia dienos dalimi.
„Mėgstu anksti keltis, ryte paruošiu save dienai. Ir vaikų niekada neverčiau iš lovų, stengiuosi pradėti dieną ramiai, dovanoti švelnumą, o tam reikalinga kantrybė. Dienos bėgyje visi patiriame stresą, įtampą, nerimą, tad aiškiai suvokiu, kad turiu mokėti pailsėti, nusiraminti ir nuraminti šalia esančius. Atradau, kas geriausia man. Labai mėgstu gamtą, pasivaikščiojimus. Vilniuje tiek gražių parkų, šalia namų yra šilas, upė.
Labai mėgstu keliauti, mane įkrauna ir perkrauna kalnai, sustiprina bei išlaisvina jūra. Jei reikia staigiai atgauti jėgas, renkuosi tylą. Bet kurią akimirką, bet kokioje vietoje tyla išvalo, pripildo, įkvepia. Negaliu nepaminėti tėviškės ir gimtųjų namų. Aplankius mamą, susitikus su broliais ir seserimis, mano giliausios širdies kertelės užpildomos meile, jaučiuosi visų mylima. Meilė man – taip pat poilsis“, – savo kasdienybe dalijosi D. Morozovaitė.
Svarstė keisti profesiją
Pokalbiui pasisukus apie darbą, Dalia prasitarė apie „tuštumos metą“. Aktorė teigė, kad šiuo metu turi vos kelis spektaklius, o tai privertė susimąstyti, ar nevertėtų atsitraukti nuo aktorystės.
„Tokia situacija ilgokai užsitęsė, tad net svarsčiau keisti profesiją. Kol kas atsakymo nėra, negaliu ir aiškaus sprendimo priimti. Bandžiau bėgti nuo aktorystės, bet širdis kuria projektus ir nesinori savęs nuvilti jų neišbandžius. Ši patirtis man dovanojo suvokimą, kad tuštumos metas nėra minusas.
Atsitraukimas nuo to, ką savo gyvenime per daug sureikšminame, atveria akis daugybei naujų dalykų. Jaučiu savyje bręstant potencialą kažkam beprotiškai gražaus ir reikalingo“, – kalbėjo optimizmo neprarandanti D. Morozovaitė.
Dalia yra sukūrusi įsimintinų vaidmenų ne tik teatre, bet ir televizijoje – žiūrovai ją prisimena iš populiarių lietuviškų serialų „Pamiršk mane“, „Kelias namo“, „Šviesoforas“, kultine tapusi „Nekviesta meilė“. Pastarasis aktorei ir įsiminė labiausiai, nes buvo jai pirmasis.
„Buvau maloniai nustebinta, kai pakvietė vaidinti į populiariausią tuo metu serialą „Nekviesta meilė“. Jį žiūrėjo visa Lietuva, tapau atpažįstama. Dar ir dabar žmonės užkalbina gatvėje. Prisimenu, kad būdavo kurioziškų situacijų, tada jausdavausi nejaukiai, o dabar pasijuokiu iš jų. Supratau, kad žmonės mylėjo mane kaip aktorę, žavėjosi vaidyba. Gal net tapatino su personažais“, – svarstė moteris.
Paklausta, ar yra kokia nors lietuviško serialo scena, kuri iki šiol būtų išlikusi ryški jos atmintyje, D. Morozovaitė pripažino, kad ne pavienės scenos, o šilti kolegos ir bendras kūrybos procesas paliko didžiausią pėdsaką jos širdyje.
„Paskutiniame seriale, kuriame teko vaidinti, sutikau daug šiltų žmonių. Prisimenu, kaip Aušra Štukytė vaišino visus nuostabiais kruasanais iš mėgstamos kepyklėlės, o kolega Povilas Laurinkus, vykstant į filmavimo aikštelę, nupirkdavo dubenį trešnių visai komandai. Prisimenu kostiumų dailininkes, kurios rūpindavosi, kad mes nesušaltume, kai tekdavo filmuotis žiemos metu lauke. O režisierius Sigitas Račkys vulgarią sceną paversdavo jautria ir komiška. Manau, kad man sekasi su žmonėmis“, – džiaugėsi aktorė.
Tačiau kodėl televizijoje daugiau nei dešimtmetį vaidmenis kūrusios Dalios šiandien ekranuose nebematome? Pasirodo, aktorė mielai svarstytų sugrįžti, jei tik sulauktų pasiūlymo.
„Manau, kad mes negalime atsakyti į visus klausimus. Jei kažkur nesu, vadinasi, reikia apsižvalgyti, kur esu čia ir dabar, ir kur esu kviečiama. Mažiau yra daugiau. Nesprendžiu televizijos klausimo. Jei pakviestų, tada galvočiau, ar noriu sugrįžti, ar ne. Be to, televizija ne vien serialai, tad jei sudomintų kažkoks prasmingas projektas, kodėl ne?“ – prasitarė ji.
Namuose – du paaugliai
Kad ir kiek personažų teatre ar televizijoje būtų įkūnijusi Dalia, nė vienas jų nenustelbs svarbiausio – mamos vaidmens. 17-metį sūnų Pijų ir 11-metę dukrą Oną Mariją auginanti moteris vaikus vadina savo gerais draugais ir dažnai jiems kartoja, kaip gera vienas kitą turėti.
„Vaikų dėka labai daug sužinojau, išmokau klausytis, išklausyti, klausti. Negaliu pakęsti pykčių, pakelto tono, vaikai taip pat to nemėgsta. Labai ilgai bijojau konfliktų, pas mus jie reti, bet neišvengiami. Vaikai yra labai jautrūs, matyt, dabar tokia karta. Augindama juos pati supratau, kad esu jautri, o anksčiau tai slėpdavau, didžiavausi, kad esu stipri, viską galiu“, – pripažino dviejų vaikų mama.
Tačiau motinystę sunku įsivaizduoti be iššūkių. D. Morozovaitė atskleidė, kad šiame kelyje jai taip pat netrūksta išbandymų. Vienas iš jų – sūnaus paauglystė.
„Vienas psichoterapeutas pasakė: „Įsivaizduokit, jis jaučiasi taip, lyg jam būtų diriama oda.“ Mes, motinos, turbūt neatsietinos nuo vaikų. Būnant šalia kenčiančio, negali nieko nejausti, tad keliaujame kartu šią kelionę. Žmogų juk myli ne už tai, kad jis patogus ar naudingas – žmogų priimi visokiausiais periodais. Širdis nuo to tik plečiasi“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasidomėjus, ar nors vienas iš vaikų seka Dalios profesinėmis pėdomis, aktorė atskleidė, kad paaugliai kol kas savęs ieško kitose srityse.
„Sūnus nuo mažens pasižymėjo kūrybiškumu. Bet jis ne scenos žmogus, intravertas, kuria vienumoje. Sukūrė stalo žaidimą, dabar turi sumanymą sukurti kortas. Domisi dirbtinėmis kalbomis, pats bando jas kurti. Pabando vieną, kitą, bet vis nepatenkintas, ieško… Tikiu, kad ras.
O Ona Marija su džiaugsmu lanko Teatro studiją pas aktorę Gabrielią Kuodytę. Apie aktorystę nekalba, svajoja būti animatore, dailininke. Mokosi groti M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Aš ir pati iš vaikų pasimokau kūrybinės laisvės“, – šiltai pasakojo D. Morozovaitė.
Kaip mama, Dalia sako norinti kuo geriau pažinti savo vaikus, tad stengiasi su jais praleisti daug laiko. Moteris pasidžiaugė, kad šias pareigas jai pavyksta suderinti su darbais.
„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybes padėti jiems santykių pamatą. Manau, kad vaikai manimi pasitiki, atveria širdis, o tai svarbu. Santykiai paremti pasitikėjimu. Karjerą galima susikurti ir brandžiame amžiuje, o štai santykiuose sunku užglaistyti ilgametes spragas“, – sakė moteris.
Per pandemiją atrado naują aistrą
Nedaugelis žino, kad D. Morozovaitė – ne tik aktorė, bet ir poetė, prieš kelerius metus išleidusi knygą „Lytėjimas“. Tiesa, poezija į jos gyvenimą įsiveržė neseniai – per pandemiją, kai eilės ėmė ir liejosi kasdien, o Dalia pradėjo jomis dalytis socialiniuose tinkluose.
„Didžiai mano nuostabai, eilės labai lietė žmonių širdis, jie ir paskatino išleisti knygą. Turbūt tai – drąsiausias mano kūrybinis projektas. Be to, rengiu poezijos skaitymus – skaičiau bibliotekose, bažnyčiose, stovyklose, žmonės kviečiasi į namus. Klausytojai verkia, nurimsta, vaikai užmiega. Prisimenu net atvejį, kai viena moteris, kuri sirgo depresija ir nemiga, pasitiesė čiužinį salėje ir saldžiai užmigo. Tai – terapinė poezija. Žodžiai, kurie gydo“, – atskleidė pašnekovė.
Dalios teigimu, maloniausia jai eiles rašyti ankstyvą rytmetį, kai pasaulis bunda. Moteris užsiminė, kad iš pradžių net buvo pamėgusi tai daryti sėdėdama ant žemės šalia lovos.
„Dar ir dabar kartais taip rašau, – prasitarė ji. – Vieta man nesvarbi, aš labai prisitaikau prie aplinkos. Kartais ji išnyksta. Susirandu nuošalesnę vietą ir rašau parke, kavinėje, vonioje. Negaliu suvaldyti šio proceso. Jis valdo mane ir man tai patinka. Svarbu ne kaip, o ką…“
Paklausta, ar galėtų išskirti vieną jai ypatingą eilėraštį, Dalia pripažino, kad kiekvieną kartą atsakymas į šį klausimą būna vis kitoks. „Eilės tarsi pačios pasirenka savo klausytojus,“ – svarstė ji. Šįkart su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais D. Morozovaitė nusprendė pasidalyti šiuo savo kūriniu:
Širdie, kevalėli grubus
nežiūrėk, ką daro kiti
svarbu, ką tu kuri
ką širdyje nešioji
širdie,
kevalėli grubus,
kodėl bijai sudužimo?
akyse gemalėlį regiu
naujo buvimo
širdie,
ko liūdna?
aimanuoji ko?
meilė skauda šiek tiek
kai vaisių brandina
tarp saulėlydžių ir audrų
dangus žemę apsikabina
širdie,
kas gali tavęs nemylėti?
meilė visiems reikalinga
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
