Lietuvos vaikų puikiai pažįstamus ir mėgstamus knygų veikėjus lydėdami į kino ekranus garsūs šalies žmonės įgijo nepaprastos patirties.
Kiekvienas iš jų nejučia prisiminė savo vaikystės svajones ir išdaigas, šėliones ir baimes.
„Kakė Makė yra labai išdykusi mergaitė. Aš manau, kad būtent tai ir yra didžiausia paslaptis, kodėl ji patraukia vaikus. Man pačiai labai įdomu stebėti, ką ji kiekvieną kartą sugalvos ir iškrės. Vaikams smagu skaityti ir žiūrėti į mergaitės išdaigas, nes tada jie patys mintyse išsilaisvina – įsivaizduoja, kad taip pat nuveikė ką nors panašaus. Iš patirties žinau, kad vaikai namie visada prisiverda košės, todėl Kakė Makė yra geriausia jų draugė“, – įsitikinusi Ineta Stasiulytė.
Pilnametražį lietuvišką animacinį filmą sukūrė animacijos studija „Meinart“ pagal Linos Žutautės knygas.
Filme I. Stasiulytė įgarsino Kakės Makės mamą. Aktorė pastebi, kad pati gyvenime su savo dukromis bendrauja kitaip negu filmo personažas, nors auklėja panašiai.
„Man svarbu gerbti savo vaiką ir pripažinti, kad pati nieko nežinau. Tiesiog keliaujame kartu ir įveikiame įvairius sunkumus, sprendžiame klausimus. Įsiklausau į savo dukterų norus ir kalbuosi su jomis, kaip su suaugusiomis asmenybėmis, nors vienai yra ketveri, o kitai – jau aštuoniolika.
Nenoriu būti tironė, kuri viską draudžia, nenoriu, kad manęs klausytų vien dėl to, kad esu vyresnė, nenoriu kad namuose vieną dieną kiltų maištas. Todėl puoselėju atvirumą, tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą“, – pastebi moteris.
Kakės Makės tėtį įgarsinęs atlikėjas Vaidotas Valiukevičius sako, kad kiekvienas filmo personažas jam priminė pažįstamus asmenis ir jų charakterius.
„Apskritai, Kakė Makė yra tokia, kad vaikams lengva su ja susitapatinti. Kakė Makė apima ir nagrinėja daugybę temų. Mergaitė yra labai įvairi, ryški ir gyva – kaip ir kiekvienas vaikas ar kiekvienas suaugęs žmogus, kuris prisimena save vaikystėje“, – dalijasi dainininkas. Jis prisipažįsta, kad pats būdamas vaikas nenustygo vietoje lyg tarsi gyvas sidabras.
„Mama sakė, kad dėl manęs net pražilo, bet aš jaučiausi labai mylimas, mėgau tyrinėti pasaulį ir visada klausti kodėl. Manau, kad su Kake Make esame panašūs, nes mano vidinis vaikas man vis dar yra labai svarbus“, – kalba V. Valiukevičius.
Dainininkui buvo labai įdomu įsikūnyti į tėčio personažą, nes tikrame gyvenime jis nėra tėtis. Tai sužadino vaizduotę, kaip jis galėtų bendrauti su savo vaiku.
„Labai džiaugiuosi, kad galėjau kalbėti savo autentišku balsu – nei pastorintu, nei paplonintu. Taigi, balso nereikėjo ieškoti – režisieriui tiko toks, kokį turiu“, – sako V. Valiukevičius, animacinį personažą įgarsinęs pirmą kartą gyvenime.
„Kakė Makė: mano filmas“ pasakotoją įgarsinęs aktorius G. Savickas teigia, kad įgarsinti animacinių filmų personažus jam visada labai įdomu.
Didžiausias iššūkis šįkart jam buvo nepasiduoti įtraukiamai istorijai – nepratrūkti emocijomis, o išlikti pakankamai neutraliam.
„Smagu žinoti, kad prisidedi prie visai šeimai skirto filmo, kad tavo balsą girdės vaikai ir dėl to istorija jiems labiau įsimins. Bus pačiam smagu prisiminti šį darbą, kai būsiu labai senas dėdė. Juk man pačiam paliko labai didelį įspūdį, kai kartą Jaunimo teatre išgirdau vienos moters balsą – tai buvo Laimutė, įgarsinusi daugybę sovietinių animacinių filmų, kuriuos žiūrėdavau vaikystėje.
Staiga atgijo visi zuikiai ir kiti filmukų personažai – įvyko didelis stebuklas. Taigi, galbūt kažkada prie manęs prieis žmonės ir pasakys, kad vaikystėje klausėsi mano pasakojamų istorijų, kai jų pasakoti negalėdavo tėvai“, – dalijasi G. Savickas.
Pasak aktoriaus, įgarsinti animacinių filmų personažus jam yra vienas mėgstamiausių darbų.
„Tačiau šiuo darbu negali užsiimti daugiau negu tris valandas per dieną, nes tada tiesiog išprotėtum. Įdomu ir smagu, bet nelengva – nuo intensyvumo pavargsti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Žinoma, mano Kakės Makės pasakotojui teko gan nedidelis krūvis. Jeigu būčiau Čiūčia ar kitas labai aktyvus personažas, kuris nuolat laksto, šokinėja, rėkauja, žaidžia – būtų tikrai nelengva. Garso studijoje pabuvus Čiūčia, namuose norėtųsi tik čiūčia liūlia“, – sako G. Savickas.
Aktorius prisipažįsta, kad dantų valymas, žaidimai kieme, tamsos baimė ir kiti Kakės Makės iššūkiai jam yra labai artimi, nepamiršti nuo vaikystės.
„Įsivaizduojamų draugų neturėjau, bet pirmoje ar antroje klasėje norėjau turėti savo Karlsoną. Ech, galvodavau, kaip būtų šaunu atskristi su juo į mokyklą – atrodyčiau tikrai kietai“, – prisimena G. Savickas.
Jis įsitikinęs, kad suaugus yra svarbu viduje neleisti nustoti suktis Karlsono propeleriui – neprarasti fantazijos ir vaizduotės galios.
O kur nuves Kakės Makės vaizduotė ir koks yra jos kuriamas kino filmas, visi norintys galės pamatyti kino teatruose jau nuo balandžio 21 dienos.
Visai šeimai skirtas „Kakė Makė: MANO FILMAS“ nukels į ryškų ir spalvotą 5 metų mergaitės pasaulį.
Beribėje vaikiškos vaizduotės visatoje Kakė Makė ieško atsakymų į sau svarbius klausimus ir sprendžia įvairias problemas. Todėl drauge su mylimu personažu žiūrovai išsiaiškins, kodėl draugystė tokia svarbi, kas nutinka, kai nesivalai dantų, kaip pabėga ausys, ką reikia padaryti, kad į gimtadienį ateitų svajonių svečiai, kaip laikinai priglaustas augintinis tampa šeimos nariu ir kodėl nereikia bijoti tamsos.
Kiekvienas nuotykis kino ekrane prasideda itin linksmomis situacijomis, kurios prajuokins ir vaikus, ir filmą kartu žiūrinčius tėvus, vyresnius žiūrovus.
Filmas žadina empatiją, nes jame nestinga jautrių momentų, atskleidžiančių autentišką vaiko santykį su aplinka.
