„Instagram“ istorijose I. Burlinskaitė-Vaisieta pasidžiaugė, kad jau pastebi besikalančias blakstienas: „Kaip matote, niekas nepasikeitė, aš vis dar plika. Vis kiekvieną dieną atsikeliu ryte ir prie veidrodžio prikišus nosį žiūriu – gal kokia nauja blakstiena, naujas plaukelis užaugo. Po truputį situacija taisosi.
Kas liečia sveikatą, tai labai gerai jaučiuosi kiekvieną dieną, esu žvali, jeigu tik išsimiegu. Po trupučiuką matau, kad blakstienos jau kalasi mažytės ir plaukučiai vienas kitas, tokie reti. Įsivaizdavau, kad viskas pradės augti vienu metu, tas ežiukas, bet nežinau, kada plaukučiai pas mane susivienodins ir bus tas ežiukas pagaliau.“
Moteris teigė kiekvieną dieną bent šiek tiek sportuojanti: „Šiandien buvau nuvažiavusi į sporto salę ir padarau daugiau kardio pratimų. Aš galvoju, gal kažkaip greičiau ta visa chemija išsivaikščios, nes dar jaučiu, kad pirštai nutirpę, nors jau žymiai mažiau negu kad buvo.“
Pasak Indrės, liga paskatino keisti ir savo mitybos įpročius: „Visai džiaugiuosi, kad maitinuosi gana sveikai. Nes ką dariau tikrai blogai prieš sužinant diagnozę, tai būdavo taip, kad nevalgau nevalgau ir kadangi labai mėgstu saldumynus, turėjau silpnybę bent iki ligos – vakare torčiuko, bandelę kokią. Nedarykite taip, kaip dariau aš ir nekeiskite normalaus maisto į kavą ir bulkutes, kad ir kaip tai būtų skanu, nes tai kenkia ne tik figūroms, bet šiaip yra nesveika.
Taip ir pamaitinau bei paauginau tą savo diagnozę bent paskutinius kelis mėnesius, gal ir daugiau. Nes neduok Dieve, dar koks renginys, tai ten apie maistą išvis negalvoju, o kavos ar torčiuką vietoj normalaus maisto. Taip būdavo. Ir tai yra blogai, tad dabar stengiuosi šį įprotį pakeisti.“
Kaip pasakojo I. Burlinskaitė-Vaisieta, po ligos pasikeitė jos skonio receptoriai – tai, ką anksčiau mėgo, dabar nebesinori: „Kas mane pažįsta, tai mano antras vardas gali būti kava su pienu – labai mėgau kavą ir gana riebią su pienu, su grietinėle, ir tokią kavą gerdavau ir jos tiesiog norėdavau labai ir namuose, ir degalinėse, ir panašiai.
Ir nuo vaikystės be galo saldumynų mėgėja esu. Kas keisčiausia, mane nuo kavos su pienu pykina, o saldumynų gali visai nebūti. Dabar noriu to, ko nevalgydavau, pavyzdžiui mėsos, nors anksčiau galėdavau būti vegetarė. Va, ko noriu – mėsos, jautienos, net lašinukų tų pačių. Tai va taip įdomiai pas mane viskas pasikeitė.“
Nuomonės formuotoja neslėpė džiaugsmo, jog jaučiasi veikli, stipri ir taip greitai nebepavargstanti: „Ir nežinau, ar pastebite, aš pati tai matau labai gerai, kad pagaliau ne tik plaukučiai kalasi, bet ir veidas po truputėlį grįžta į savo vietas, jau to pagurklio beveik nebeliko, ir aš po truputį tampu vėl beveik tokia pati, kokia ir buvau. Viskas tik geryn pas mane.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie įveiktą vėžį Indrė pranešė rugpjūčio 21 dieną.
„Sapnavau baisų sapną iš kurio norėjau pabusti.
Ši vasara man pati geriausia. Patyrusi daugybė skirtingų jausmų, vieną karštą rugpjūčio dieną, pajutau gražiausią jausmą, apie kurį tiek svajojau – laisvę!
Laisvę savo krūtinėje, kur, jau rodos, drugeliai plazda. Laisvę savo stiprybei po truputį statau kojas tvirtesniu žingsniu ir rankų pirštai diena iš dienos baigia tirpti.
Esu laisva vėl grįžti į save ir užauginti plaukus, kokius tik noriu! Ir būti, kokia tik noriu!
Rieda ašaros žiūrint nuotraukas, nes iš to sapno aš pabudau…Nebuvo viskas tik žiaurus košmaras, sąlyginai – meilės istorija ir truputį dovana. Iš manęs atėmė daug – jėgų, sveikatos, moteriškumo, pačios manęs. Bet atradau dar daugiau – didžiausią meilės jausmą, kokį tik kada pažinojau, stiprybę ir drąsa. Pati netikėjau, kiek jos turiu.
Po 4 chemoterapijų pilna remisija pasiekta. 8 cm auglys mano krūtinėje ir visos metastazės įveiktos. Gydymas nutrauktas. Jokių vaistų, jokių chemoterapijų. Tiesiog nežinau, kur pasidėt!“ – rašė ji.
Kodėl tu nesimokinai iš kitų????
Patarimus gali pasilikti sau.
Sveik.
