Po 12 metų pertraukos į Seimą išrinktas Antanas Nedzinskas jaučiasi pakylėtai ir tikina, kad jo pergalė rinkimuose prilygsta laimėtam loterijos bilietui.
„Mano politinis kelias prasidėjo prieš daugiau nei dešimt metų. Taip išeina, kad po 12 metų grįžau vėl į Seimą. Bet pats Seimas nėra labai pasikeitęs. Įstatymų leidyba ta pati, dirba kai kurie Seimo nariai ir iš mano kadencijos, ir iš kanceliarijos.
Kažko labai naujo nėra. Aišku, veidai keičiasi, bet ne tiek daug, kiek galėjo būti“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja A. Nedzinskas.
Vyras tikina, kad pertrauka nuo politikos į jo gyvenimą įnešė naujos motyvacijos, naujų emocijų.
„7 metus po praeitų savo Seimo rinkimų stačiausi namelį, paskui vėl grįžau į politiką, buvau Alytaus savivaldybės tarybos nariu. Dabar vėl grįžau į Seimo nario kėdę. Tad man politika jau kurį laiką yra labai artima. Netgi darbas vietos savivaldoje man be galo daug davė.
Iš esmės labai gerai, kad yra mažesnio lygio mokyklėlė, o paskui kad gali iš jos patekti į aukštesnio lygio mokyklą. Man tai buvo kaip aukštoji mokykla“, – sako vyras.
Nors Antanas išpopuliarėjo kaip realybės šou „Dangus“ dalyvis ir dainininkas, šiuo metu jis tikina muziką apleidęs.
„Jau dešimt metų nekoncertuoju visiškai. Nebent kartais per draugų gimtadienius pasiimu mikrofoną ir užtraukiu kokią nors dainą. Man tie koncertai net nerūpėjo, nes norėjau kurį laiką pailsėti nuo viešo gyvenimo“, – neslepia pašnekovas.
Seimo nariai, kiti vieši asmenys neretai sulaukia ir neigiamo dėmesio – kaip teigia Antanas, prie jo jis pripratęs ir visai nestresuoja dėl jo gausos.
„Dėmesio sulaukdavau visada, bet žinau, kad su laiku jis tikrai nuslūgs. Juk kiek galima tą patį rodyti? Nebent bus kažkokių naujienų, tuomet vėl manimi susidomės“, – sako jis.
Sėkmę atnešusi daina
Vyras teigia manantis, kad sėkmę rinkimuose stipriai padėjo lemti su kompozitoriumi Arvydu Martinėnu-Vudžiu sukurta rinkiminė daina „Už Antaną“.
„Vieną dieną pasikalbėjau su kompozitoriumi Vudžiu, padarėm dainą, išėjo puiki rinkiminė daina, taip tikslingai viskas ir suveikė. Rinkiminiame sąraše buvau tikrai žemai – 87 numeriu, taip pat ne visi žmonės žinojo, ar čia tas pats Antanas Nedzinskas, kuris buvo žinomas prieš 10 metų. Turėjau kažkaip žmonėms pasakyti, kad čia tas pats žmogus. Daina buvo labai geras priminimas“, – šyptelėjo jis.
„Man rašė ir žmonės, dar nesulaukę 18-os ir dievagojosi, kad dar negali balsuoti. Pasakiau, kad susuksiu gerą klipą ir galės už mane balsuoti jų giminaičiai. Daug kas man rašė, kad balsuoti ėjo būtent dėl mano dainos, kad ji juos paskatino“, – pridūrė Seimo narys.
Artėjant rinkimams prasideda politikų šou – kandidatai be tradicinių pažadų lipa ant scenos ir demonstruoja vokalinius sugebėjimus. Tačiau dainuojantys politikai iš rinkėjų dažniausiai sulaukia patyčių. Vienas iš pavydžių – šiemet Petro Gražulio vedamos partijos „Tautos ir teisingumo sąjunga“ sukurta daina „Kelkis, Lietuva“.
Kaip teigia pašnekovas, dainos ir įvairūs pasirodymai puikiai atkreipia rinkėjų dėmesį, tačiau yra ir kitokių būdų susirinkti potencialius balsus.
„Daina iš esmės yra paprastas ir veiksmingas reikalas pritraukti žmonių dėmesį. Ne veltui žmonės sako, kad yra karo dainos, politinės dainos. Jos užveda žmones kažką palaikyti, reitinguoti, už kažką balsuoti. Tai yra nuo senų laikų. Kad gražiau visa tai atrodytų, patogu tai įforminti į muzikinį kūrinį. Netgi politinė daina yra kaip roko maršas, kuris atgimimo metu budino tautą.
Per muziką politikai rinkėjų dėmesį bandė pritraukti jau seniai – per pirmuosius prezidento rinkimus Landsbergis irgi panaudojo dainą „Mažam kambarėly ugnelę kuriu“. Paskui Petras Gražulis kūrė dainas apie save, tokią taktiką naudojo ir Viktoras Uspaskichas. Yra daug tokių atvejų. Ne visi žmonės yra taip įsigilinę į tą politiką, ne viską patys supranta. Kartais apie politiką paprasčiau paaiškinti su daina“, – pasakoja žinomas vyras.
„Aišku, didžiausias feilas yra Romo Dambrausko daina „Kelkis, Lietuva“. Ji buvo padaryta labai prastai ir tai labai pasimatė. Ypač jei nemoki dainuoti, manyčiau, kad ir nereikėtų.“
Žada grąžinti vaikišką šampaną
Pats Antanas neslepia, kad vienas opiausių jo rinkėjų keliamų klausimų – leidimas pirkti vaikišką šampaną. Vyras tikina, kad šį pažadą ketina tesėti.
„Verygos laikais buvo priimtas projektas, kad žmonės negalėtų nusipirkti vaikiško šampano. Rinkėjai piktinasi, kad turi tėvų prašyti, kad važiuotų į Lenkiją ar Latviją nupirkti vaikiško šampano.
Nesame mes tokia atsilikusi šalis – kiekvienoje šeimoje turi būti nusprendžiama, ar toleruojamas vaikiško šampano vartojimas, ar ne. Tokiu atveju galėtume uždrausti visus vaikiškus žaislus, kurie primena ginklus, šautuvus ir t.t. Taip galima prieiti prie visiško absurdo.
Šiuo atveju vaikai gali pirkti nealkoholinį šampaną, nealkoholinį alų, bet vaikiškas šampanas kažkodėl yra neleistinas“, – teigia A. Nedzinskas.
Visgi į Seimą jis tikina atėjęs dirbti su kitais klausimais: „Aišku, yra rimtesnių dalykų. Bet manęs rinkėjai tikrai prašo šių, tad aš į tai ir reaguoju. Yra labai daug einamųjų problemų – kibernetinis saugumas, žmogaus teisių klausimai, biudžetas ir t.t. Žiūrėsime, ką galime keisti. Man teks dirbti žmogaus teisių komitete, tad dirbsiu su temomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis.“
