Moteris atvirai sako – važiuodama iš stovyklos, kurioje išgirdo dešimtis jautrių istorijų, automobilyje verkė ir dėkojo Dievui, kad turi sveikus vaikus, nes tai, pasak jos, didžiausia gyvenimo laimė ir vertybė, rašoma pranešime spaudai.
„Važiuodama į stovyklą aš žinojau, kad bus sunku. Ruošiausi išgirsti skausmingas istorijas, atrodė, kad esu tam pasiruošusi.
Baimę ir jaudulį iš arti pamatyti kitų moterų skausmą nugalėjo didžiulis noras būti šalia, išgirsti jas, palaikyti. Mano misija žemėje, turbūt, padėti kitiems, suteikti dvasinės stiprybės, jėgų ar tiesiog apkabinti, kai labiausiai to reikia“, – atvirai dalijasi Gerda.
Ji neslepia, kad stovykloje tvyrojusi atmosfera buvo pribloškianti.
„Kai prasidėjo susipažinimo ratas, ore tvyrojo tokia stipri emocija, kad atrodė, jog net oras tirštas. Visos mamos verkė. Verkiau ir aš. Tai buvo milijonas emocijų vienoje vietoje“, – jautriai pasakoja ji.
Pasidalijo širdį veriančia sūnaus istorija
Gerda Žemaitė sako, kad tarp moterų ji jautėsi puikiai ir nesureikšmino minties, kad yra žinoma arba atpažįstama: „Aš esu lygiai tokia pati mama, moteris, kuriai nieko nėra svarbiau už sveikus vaikus. Su visomis mamomis labai greitai radome ryšį, daug kalbėjomės“.
Stovykloje Gerda pasidalijo ir savo asmenine patirtimi – akimirka, kai jos sūnaus Nikolo sveikata stipriai sušlubavo, o ją apėmė nežinomybės ir baimės jausmas.
„Jam buvo treji, kai pilvukas staiga pradėjo didėti. Gydytojai rado 20 cm cistą. Ji buvo gerybinė, bet kai nežinai, kas vyksta su tavo vaiku, kai lauki atsakymų, tu alpsti iš baimės. Tą jausmą prisimenu iki dabar, – pasakoja ji. – Žinoma, mano patirtis neprilygsta tam, ką išgyveno šios mamos, bet tai man leido bent šiek tiek suprasti jų skausmą“.
Bendruomenės – gyvybiškai svarbios
Gerda sako, kad mamos, netekusios savo vaikų, neieško užuojautos. Joms nereikia paguodos žodžių, nes nėra tokių, kurie galėtų padėti ar kažką pakeisti.
Pagrindinis dalykas, kuris joms reikalingas, yra užuovėja. Būtent tokia fondo organizuojama stovykla ir yra.
Vienas iš stipriausių Gerdos išgyvenimų stovykloje – susitikimas su vos prieš keturias savaites kūdikį praradusia mama.
„Jos mažylis mirė miegodamas, po žindymo. Mama iki šiol save kaltina, nors visos bandėme paaiškinti, kad ji dėl nieko nėra kalta“, – sujaudinta pasakoja Gerda.
Ji įsitikinusi – tokios bendruomenės mamoms yra gyvybiškai svarbios.
„Čia jos viena kitą palaiko, apkabina, supranta be žodžių. Tai vieta, kur galima bent trumpam rasti užuovėją ir išbūti savo skausmą tarp tų, kurios išgyveno tą patį“, – pabrėžia ji.
Gerda Žemaitė nelieka abejinga ir kalbėdama apie dažnai pamirštamas temas, kurios visuomenėje nustumiamos į paraštes.
„Labai gaila, kad visuomenėje labai mažai kalbama apie mamas, moteris, kurios gyvena ligoninėse šalia sergančių vaikų, kurias palieka vyrai, kurios pamiršta save dėl sergančių vaikų. Jos gyvena kasdienybėje, kur kiekviena akimirka – tarp gyvenimo ir mirties.
Tik būdamas tokioje situacijoje supranti, kad nei materialūs dalykai, nei problemos, kurios kažkada atrodė didelės, daugiau nebeturi prasmės“, – sako ji.
Stovyklos – saugi erdvė pažeidžiamoms moterims
Savo ruožtu „Tuk tuk širdele“ fondo viena iš įkūrėjų Alina Siaulevičiūtė sako, kad šis fondas siekia padėti mamoms surasti saugią erdvę, viltį ir palaikymą, o stovyklos, kurias organizuoja, padeda atsikvėpti nuo didelių gyvenimo išbandymų:
„Būdamos kartu mamos supranta, kad nėra vienos. Šalia – moterys, kurios jaučia tą patį, kurioms nereikia žodžių, nes jos kalbasi širdimi ir žvilgsniais. Jos atvyksta galvodamos, kad niekas jų nesupras, bet išvyksta su draugystėmis, palaikymu ir tikėjimu, kad yra matomos, girdimos ir svarbios.
„Tuk tuk širdele“ stovyklos, kurios vyksta Rūtos Ambrazevičienės sodyboje „Pasivaikščiojimas debesyse“, mamoms tampa vieta, kur skausmas virsta jėga. Čia jos gali saugiai dalintis savo išgyvenimais, patirti supratimą ir atrasti naujų būdų gyventi su netektimi ar nuolatine kova už vaiko sveikatą. Tokių susitikimų galėtume organizuoti daugiau, jei turėtume pakankamai lėšų“.
Viena iš didžiausių paramos formų – skirti 1,2 proc. GPM šiam paramos fondui.
„Nors tokia dalis atrodo mažytė, tačiau mums tai – didelė pagalba. Tai leidžia organizuoti daugiau stovyklų, teikti psichologinę pagalbą ir pasiekti daugiau mamų, kurioms reikia mūsų palaikymo.
Jums tai nieko nekainuoja, nes 1,2 proc. GPM yra dalis jau sumokėtų mokesčių, kuriuos galite skirti pasirinktai organizacijai. Jei jie nėra paskirstomi, lieka valstybės biudžete“, – sako Alina Siaulevičiūtė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
