Naujienų portalui tv3.lt G. Žemaitė atvirai prabilo apie naują gyvenimo etapą bei atžalas.
Rugsėjo pirmosios nelaukė
„Galima sakyt, kad mums rugsėjis prasidėjo anksčiau“, – juokiasi G. Žemaitė.
Pasak pašnekovės, vyriausias jos sūnus Markas jau paliko namus bei persikėlė į Vilnių: „Nelaukėm rugsėjo pirmos, kad šiek tiek iš anksčiau mažiukas daržely apsiprastų, kad jam nebūtų labai didelio streso. O didžiajam irgi kaip ir prasidėję mokslo metai, kaip tik gavo bendrabučio kambarį, tai jau pirmadienį jis išvyko į Vilnių.“
Vyresnysis G. Žemaitės sūnus šiais metais Vilniaus universitete pradeda tarptautinio verslo studijas.
Apie dabar studentams kylančias su bendrabučiais susijusias problemas, paklausta moteris, atvirauja: „Labai keista, bet neteko susidurti. Tikrai nesu iš tų mamų, kur būčiau važiavus, susitikus su administratoriumi iš anksto, tikėčiausi, kad galbūt atpažins ir taip toliau. Tai tiesiog užpildė prašymą ir gavo. Matyt papuolė į laimingųjų sąrašą.“
Tiesa, šeima turėjo ir atsarginį planą, jei sūnus į bendrabutį nepatektų. „Mes jau turėjom ir variantą tokio lofto, mažyčio labai. Bet panašu, kad neprireiks, ir labai tuo džiaugiamės. Nes ir apskritai tų išlaidų tikrai padaugės, ženkliai“, – sakė moteris.
Apie iš namų išvykusį sūnų pasakojanti Gerda atvira – dėl to labai liūdi. „Aš dar dabar neužeinu pas jį į kambarį, nes nenoriu pamatyt to tuščio vaizdo, kur tik lova paklota. Tai man žinokit taip spaudžia širdį“, – graudinasi ji.
Tęsdama pasakojimą apie vyriausią sūnų Marką, Gerda Žemaitė atviravo, kad ją kamuoja dvejopi jausmai: „Puikiai suprantu, kad kaip tik būtų blogai, jei jis pasiliktų namuose, daugiau nieko nesiektų, nenorėtų mokytis ir taip toliau. Bet liūdėsis tikrai manyje gyvena. Dabar labai pradėjau džiaugtis, kad turiu kitą, mažiuką dar, nes nežinau kas būtų, jeigu namai jau liktų visiškai tušti.“
Renkantis darželį kaina nebuvo svarbiausia
Mažesniajam Gerdos sūnui šis rugsėjis taip pat žymi naują pradžią: „Pernai aš jį į darželį nuvedžiau tik dvi dienas. Vieną dieną valandai laiko, ir kitą dieną. Ir mes iš karto nusprendėm nevest, mačiau, kad yra košmariškas vaizdas, palieku jį klykiantį, pasiimu klykiantį, auklėtoja tik viena, vaikų verkiančių daug. Net nėra tiek rankų, kad ten kiekvieną paguost, paglostyt. Ir man pačiai buvo labai baisu.“
Todėl šiemet berniukas keliaus į privatų darželį: „Nėra pigu, 550 eurų mėnesiui man regis kainuos. Nors bet kokiu atveju tai yra šiek tiek pigiau, nei kad samdyti auklę. Bet tikrai ne pinigai čia buvo svarbiausia. Mes norėjom į darželį, nes aš jau pati matau, kad jis toks judrus, jam jau reikėtų vaikų, tarp tų keturių sienų na kiek tu gali būt. O pernai jis tiesiog dar buvo nepasiruošęs, aš pati buvau visai nepasiruošusi.“
Būtent todėl šeima šiam žingsniui ruošėsi visus metus, dirbo su vaiku bei savomis emocijomis, ieškojo geriausios vietos. Ir tiki tokią radę: „Čia yra dvi auklėtojos, daug mažesnė grupė vaikų. Pati aplinka turbūt irgi įtakos turi, čia toks kaip kotedžas, lyg šeimyniškas darželis, jautiesi kaip namuose. Tai bijau net prisikalbėt, bet adaptacija jo šiemet tikrai labai nebloga.“
Tačiau G. Žemaitė tvirtina, kad tai – ne vien privataus darželio nuopelnai. „Jokiais būdais nenoriu pasakyt, kad blogi labai valstybiniai darželiai ir privatūs yra geresni. Manau, kad daugiausia vis tik priklauso nuo žmonių, kurie ten dirba. Jeigu auklėtojos fantastiškos ir moka dirbti su vaikais, tai visai nesvarbu, kokiam jos daržely, valstybiniam ar privačiam. Čia labiau jau sėkmės reikalas pataikyt ant tikrai labai gerų ir savo darbą beprotiškai mylinčių žmonių“, – baigdama pokalbį sakė Gerda.
