Inspekcija aukštesnės instancijos teismui liepą apskundė birželį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl namo nugriovimo buvo atmestas.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo prašoma teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.
„Statybos inspekcija pateikė skundą todėl, kad nesutinka su teismo sprendimu, kuriame nebuvo paneigti Statybos inspekcijos nustatyti pažeidimai“, – rašoma BNS pateiktame inspekcijos atstovės Rasos Kėkštienės atsakyme.
Inspekcija sako, kad projekto sprendiniai dėl užstatymo intensyvumo turėjo atitikti Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano, Tipinių apsaugos reglamentų imperatyvius reikalavimus, projektu viršijus leidžiamą užstatymo intensyvumą statybos leidimas pagal šį projektą negalėjo būti išduotas.
Ieškovė taip pat teigia, kad užstatymo intensyvumo rodiklis viršijamas keturis kartus, nors šis rodiklis negalėjo būti didinamas. Be to, projektu padidinamas aukštingumas – vietoj vieno aukšto suprojektuotas vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat skundžiasi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, ar projekto sprendiniai ir pagal juos išduotas statybos leidimas nepažeidžia imperatyvių tipinių apsaugos reglamentų papunkčio reikalavimų nekeisti užstatymo intensyvumo, ploto, nedidinti aukštingumo.
„Šiuo atveju šie pažeidimai yra akivaizdūs“, – nurodo inspekcija.
Ji mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pirmiausia turėjo išspręsti statybos leidimo (ne)teisėtumo klausimą pagal jo išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir tik tada vertinti liberalizuojančias normas, tačiau šios pareigos skundžiamu sprendimu teismas neįvykdė.
„Be to, net nevertindamas jokių galiojančių teisės aktų, nesiremdamas jokiomis teisės normomis padarė išvadą, kad statyba žemės sklype yra galima,“ – sako statybų inspekcija.
Ji mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, nes spręsdamas dėl statybos leidimo išdavimo (ne)teisėtumo, išimtinai rėmėsi rašytiniais įrodymais, nesusijusiais su nagrinėjamoje byloje inspekcijos ieškiniu pareikštais reikalavimais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, taigi skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų teismo sprendimo turiniui, todėl jis turi būti panaikintas.
Birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, E. Dragūnui ir projektuotojui Audroniui Vydžiui dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo atmestas.
Pasak šio teismo, nenustačius, kad šlaito nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių, teismas konstatavo, jog Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai dėl šlaito nuolydžio tūrio padidinimo ir užstatymo intensyvumo, nebuvo pažeisti.
Teisėja Erika Zablockaja paskelbė taip nusprendusi, kai išanalizavo kiekvieną dokumentą, projektuotojo A. Vydžio paaiškinimus, topografines nuotraukos, nuolydžio schemas, projektus, taip pat rėmėsi šlaito matavimo ekspertize.
E. Dragūno advokatas teismui yra sakęs, kad inspekcija grindžia ieškinį tuo, kad pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą draudžiama statyti statinius 50 metrų arčiau šlaito, kurio nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Gynėjas atkreipė dėmesį, jog ekspertizės duomenimis, šlaito nuolydis buvo nuo 11,87 iki 12,67 laipsnio.
Teismas paskelbė savo sprendime rėmęsis šia ekspertize.
Statybų leidimas E. Dragūnui išduotas 2015 metų spalį, ginčai teismuose dėl jo vyksta nuo 2017 metų.
Tų metų spalio 30 dieną tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. Dragūnui ir įpareigojo jį per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti.
Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje.
Vėliau bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutiko, laikė ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais.
