DJ Mamania nubėgo savo pirmąjį maratoną (42 km 195 m). Simboliškai jis pasirinko tai daryti ne kur kitur, o Niujorke, kadangi ten – jo mylimo muzikinio žanro, hiphopo, šaknys.
Bėgo su atrinkta muzika
Niujorko maratonas, šiuo metu dėl rėmimo vadinamas TCS Niujorko maratonu, yra kasmetinis maratonas, vykstantis per penkis Niujorko rajonus. Tai – didžiausias maratonas pasaulyje.
Norėdamas dar labiau įsijausti į miestą, jis susikūrė specialų grojaraštį, kurį pritaikė prie aplinkos.
„Šiam maratonui aš dariau grojaraštį pagal Niujorko rajonus ir atlikėjus, kurie iš jų kilę. Nebūtų šio pasidalinimo buvę, jeigu keli draugai nebūtų pasakę, kad jiems reikia grojaraščio“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo muzikantas.
DJ Mamania specialus grojaraštis:
Dėl lėtinės ligos niekada nerūkė
Paklaustas, kaip ryžosi tokiam iššūkiui, vyras buvo atviras. Jo nesustabdė net ir lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga.
„Ilgą laiką bėgiodamas, niekad netikėjau, kad bėgsiu maratoną. Visada, per tuos 10 metų bėgiojimo, turėjau norą įveikti pusmaratonį.
Sergu bronchine astma, turiu daug alerginių problemų ir panašiai, todėl man bėgiojimas yra iššūkis, tapęs kasdiene rutina. Laimė, galėjau balansuoti tarp astmos ir bėgimo, jie viens kitam netrukdė.
Dėl šios ligos niekad nerūkiau, todėl, nors daugumai bėgimas padeda atsikratyti šio įpročio, aš jo niekada ir neturėjau.
O visgi pasiryžti maratonui kilo mintis prabėgus pusmaratonį. Po jo bėgiojau ilgesnes distancijas – po 16, 18 kilometrų. Pamačiau, kad jeigu taip dažnai bėgioju, tai nėra kažkas sunkaus.
Pamenu, bėgau 20 kilometrų ir patikėjau, kad galiu bėgti maratoną“, – kalbėjo DJ Mamania.
Metęs sau iššūkį bėgti, grupės „G&G Sindikato“ narys ėmė ieškoti, kuriame maratone save išbandyti ir kokie faktoriai galėtų lemti tą prabėgimą, kad jam padėtų ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Mano draugas 2020 metais turėjo bėgti Niujorke, bet jis dėl pandemijos buvo nukeltas metams.
Jis buvo gera inspiracija. Man, kaip hiphopo muzikos kūrėjui, didžėjui, smagu įveikti maratoną tame mieste, kuriame hiphopo kultūra susikūrė ir užaugo.
O tada viskas susidėliojo labai greitai. Supratau, kad, jeigu bėgčiau kažkur kitur, neturėčiau tų papildomų faktorių. O Niujorkas pasirodė visiškai teisingas pasirinkimas. Nes būtų gera tiek psichologiškai, dvasiškai, tiek fiziškai“, – sakė pašnekovas.
Tačiau patekti į Niujorko maratoną – ne taip lengva
„Registravausi kelerius metus iš eilės. Kiek supratau, jis yra vienas iš šešių prestižinių maratonų pasaulyje. Ir pats populiariausias, jame dalyvauja daugiausiai žmonių ir noras ten patekti yra labai didelis.
Man paaiškino, kad taip, tokia tiesa, kad patekti ten nėra lengva. Tai arba esi profesionalus atletas, pasiekęs tam tikrų rezultatų ir nori sudalyvauti visuose šešiuose prestižiniuose maratonuose, arba dalyvauji loterijoje.
Yra kitokių būdų patekti per labdarą, kuri kainuoja didelius pinigus. Bet eiliniam žmogui kaip aš tai yra tiesiog loterija.
Po daug neigiamų atsakymų, šį kovo mėnesį pagaliau gavau ir teigiamą, tiksliau, kvietimą dalyvauti“, – šypsojosi jis.
DJ Mamania atviras – tai – pirmas ir paskutinis jo maratonas
„Man buvo labai sunku jam ruoštis, tai buvo didelis iššūkis. Buvo sunku balansuoti tarp darbo ir užimtumo, pasiruošimo. Tam, kad bėgčiau maratoną, pasiruošimo reikia daugiau.
Be to, pas mane yra kitokie bėgimo įgūdžiai, turėjau skirti daugiau laiko, nors ne visada jo tiek turėjau. Vijausi savo paties nusistatytą programą ir, nors man tai nebuvo stresas, bet supratau, jog tai tikrai vargina.
Nieko nenorėčiau keisti, maratonas Niujorke buvo nuostabi patirtis, labai džiaugiuosi, kaip viskas fainiai susidėliojo. Bet būtų sunku rasti tiek laiko, energijos ir užsidegimo kitam maratonui.
Net ir neįsivaizduoju, kur jis turėtų vykti. Jokio kito nenorėčiau bėgti, tik Niujorko.
Bijau nusivylimo, kad antras kartas nebus toks įspūdingas, todėl nenorėčiau kartoti Niujorko. Pasisekė, kad buvo geras oras, galėjau bėgti su savo mėgstamiausiu bėgimo drabužių komplektu.
Viskas susidėliojo puikiai, gyvenau netoli finišo linijos, buvo nesunku grįžti po bėgimo ilsėtis į viešbutį. Viskas taip gerai susidėliojo, kad baisu, jog antrą kartą gali taip nepavykti.
O ir nėra noro to kartoti. Gal tegul tas vienas kartas lieka kaip vienas smagus gyvenimo nuotykis“, – teigė Artūras Matkevičius.
Tiesa, kaip atskleidė, bėgimas jo gyvenime atsirado vėliau. O mokyklos laikais užsiėmė kitu sportu.
„Paauglystėje buvau labai sportiškas, lankiau šuolį į vandenį, o šiame sporte yra privaloma gimnastika ir kitokie panašūs reikalai. Labai mėgau futbolą, visą vaikystę važinėjau riedlente.
Tad visą laiką tas sportas buvo šalia. Vėliau pradėjau mokytis universitete, o po jo baigimo buvo kokie 10 metų, kada buvau mažiau sportiškas.“
Kiek A. Matkevičius pamena, bėgimas jo gyvenime atsirado gan keistai – maždaug 2011 metais. Tai lėmė ir muzika.
„Gyvenu muzika ir ją myliu, prieš 13 metų sužinojau apie tokį įrenginį, man apie jį papasakojo draugas didžėjus iš Estijos. Prie iPod grotuvo, per kurį klausydavau muzikos, tas įrenginys prisijungdavo. O kitą dalį reikėjo įdėti į batą. Nike bateliai turėjo specialią vietą tokiam čipui.
Tas įrenginys skaičiuodavo kilometrus. Tuo metu mūsų telefonai dar neturėjo tokios funkcijos. O man buvo labai įdomu, kaip galiu bėgioti, klausytis muzikos, o per ausines girdėti, kokiu greičiu nubėgau kilometrą.
Man čia buvo visiška ateitis, kažkas neįtikėtino.
Labai norėjau tai pabandyti, tad nusipirkau įrenginį ir paprasčiausius Nike batelius, į kuriuos galima įsidėti čipą, iPod‘ą turėjau, ir pradėjau bėgioti po kelis kilometrus. Tai tapo smagia rutina“, – kalbėjo jis.
Kas liečia bėgiojimą su muzika, DJ Mamania beveik visada bėga ir klausosi muzikos, kurios dar nėra girdėjęs anksčiau.
„Retu atveju klausau iš anksto padarytą grojaraštį. Mėgstu bėgant atrasti naujus kūrinius. Ta atradimo ir bėgimo rutina mane labai tenkina.“
Jo atveju yra šiek tiek kitaip – bėgimas – labai asmeniškas dalykas. Todėl dažniausiai tai daro vienas.
„Nebėgioju su kažkuo. Net ir nebėgdavau renginiuose. Iki praeitų metų nedalyvavau nė viename renginyje. Visiškai nesidalinau savo pasiekimais socialiniuose tinkluose.
Radau buvimą su savimi per bėgimą. Visi savaitgaliai man – darbas, nors tai ir hobis. Koncertai, renginiai, šokiai naktį ir panašiai. Jie yra užimti.
O kai bėgu, būnu vienas.
Dabar jau kartais pabėgioju su draugais, sudalyvauju labdaringose akcijose. Kadangi esu gimęs sausio 13-ąją, dalyvauju gyvybės ir mirties kelio bėgime nuo Rasų kapinių iki Televizijos bokšto.“
Įspūdžiais jis pasidalijo ir socialiniame tinkle „Facebook“.
„PIRMAS MARATONAS
Štai jis, pirmasis ir ko gero paskutinis. Bėgioju gana senai, bet iki 2020-tų metų vasaros apie maratoną net nesvajojau, sakiau, kad man – tiesiog neįmanoma.
Tais pačiais metais, pirmą kartą prabėgus pusmaratonį, 21 km., nustebau. Euforijos buvo tiek pat kiek po įprastos man distancijos.
Tačiau, visai netrukus po to, labai netikėtai, patikėjau kad galiu. Atsirado noras prabėgti visą maratoną.
Tik žinojau, jog tam reikia papildomų faktorių, kad pasisektų. Gero draugo artėjantis Niujorko maratonas pažadino mintis/konceptą kaip ir man įveikti tuos 42 su trupučiu, kilometrus. Miestas kuriame gimė ir užaugo Hip-Hop’as tapo labai geru faktoriumi, kad prabėgti per visus penkis didžiojo obuolio rajonus.
Labai greitai nusileidau ant žemės. Pasirodo į NY maratoną nėra taip paprasta patekti. Turi dalyvauti loterijoje. Tomas pateko iš ketvirto karto. Instagrame pilna komentarų kaip žmonės nepatenka ir po penkių ar net aštuonių metų bandymų. Beliko tesiog aplikuoti ir tikėtis sekmės.
Šiemet, kovo mėnesį, literaliai dvi savaitės po peties operacijos, sulaukiau teigiamo atsakymo ir sulyg reabilitacija pradėjau ruoštis gyvenimo iššūkiui.
Apie šią avantiūrą žinojo vos keli žmonės. Baimė, kad nepavyks prabėgti, lėmė mano apsisprendimą nesidalinti šia naujiena su draugais, pažįstamais ir net su dauguma šeimos narių.
Aš visuomet bėgioju klausydmas muzikos – visada!! Ji buvo svari pagalba ir čia. Atsidaręs maratono trasos žemėlapį ėmiau dėlioti playlistą pagal Niujorko rajonus įtraukdamas hip-hop’o atlikėjus kilusius būtent iš ten.
Starto linija – Verrazzano tiltas Staten Island rajone. Startuojam iškart su Wu-Tang Clan. Brukline nuskamba Black Moon ir Notorious B.I.G., Queens – Mobb Deep ir Nas. Manhatane kūriniai pasimaišo ir su kitų miestų atlikėjais. Tačiau Bronkse grįžtu prie vietinių korifėjų Krs ONE ir Grandmaster Flash. Bet čia, ties ketvirta bėgimo valanda nusėda ausinės ir jų nebeprireikia iki pat finišo. Grįžtant į Manhatano rajoną, Harlem dalyje, pasitinka scenos su gospelo bei soul funk grupėmis.
Begalinis žmonių palaikymas, triukšmas palei trasą nesibaigia. Jo nėra tik ant tiltų. 5th Avenue įkalnės ir nuokalnės, mano nuostabai, buvo nesunkiai įkandamos, o paskutinieji kilometrai Central parke atrodė lyg tiesiog grįžinėčiau atgal namo.
Finiše geriausia nuotaika, šūsnis euforijos ir bandymas suvokti, kas tik ką įvyko.
Dar reikės laiko, kol viską suvirškinsiu. Kam bus įdomu – galėsiu papasakoti daugiau.
Komentaruose prisegu playlistą ir dar kartą pasikartoju – tai buvo mano pirmas ir ko gero paskutinis maratonas!
Ačiū!!“ – rašė DJ Mamania.
