„Rositiškoji „Pasaulis baigsis“ sąvoka prasidėjo kur kas anksčiau nei korona, tiesiog dabartiniai įvykiai ją sustiprino ir išryškino dar labiau. Vis pastebiu savo norą skubėti dainuoti, kurti, koncertuoti, matau savo lyginimąsi su jaunu muzikuojančiu žmogumi, kuris turi daugiau šansų kada nors pristatyti savo albumą, kada nors sudainuoti dainas taip, kaip nori jis, taip pat vis dažniau susimąstau, kad niekada negali žinoti, kas nutiks rytoj. Imu jausti, kad mano muzikinis laikrodis po truputėlį senka. Tuo pačiu nemanau, kad tai yra blogai – tokios mintys mane skatina viską tikrai, nuoširdžiai ir atvirai iš savęs ištraukti. Tam, kad žmonės mane prisimintų tokią, kokia esu iš tiesų.“ – sako Rosita.
Dainininkė mini, kad „Pasaulis baigsis“ atsiradimas – aplinkybių sutapimas. Singlo nuotaika atitinka šiuos metus – žmonių pokalbius, rūpesčius, nerimastingus žvilgsnius, tačiau, nepaisant to, Marijos Povilaitės rašytas tekstas pasakoja visai kitą istoriją:
„Tai yra tekstas, skirtas jau išėjusiam iš šio pasaulio žmogui, kuriam esu pasakius daug negerų dalykų, o jis man – dar daugiau. Šiuo atveju esmė yra ne istorijoje, o žmoguje, kurio dabar nebegaliu pamatyti, nebegaliu su juo pasikalbėti be jokių pykčių, be jokio sielvarto, negaliu jo atsiprašyti už netinkamai pasakytus ar nepasakytus žodžius. Negaliu jo pasiekti niekaip kitaip, kaip tik per dainą ir savo širdies atvirumą joje. Marija tai labai gerai perskaitė, suprato ir sujungė su ta dabartimi ir jos vingrybėm, kurias išgyvenam šiandien.“
Rosita įsitikinusi, kad jos dainoms išskirtinumo bei patrauklumo prideda ir tai, kad singlų tekstai yra lietuviški:
„Daug kartų esu galvojusi kaip lietuvių kalbą adaptuoti ir įvilkti į patogų muzikinį apvalkalą – kad ji skambėtų prabangiai, kad skambėtų priklausomai nuo dainos nuotaikos, kad tai nebūtų trikdis. Dažnai bandau savo mokiniams įrodyti, kad lietuvių kalba yra be galo daininga, kad tai, kaip ji suskambės, priklauso nuo muzikalumo, jausmo, girdėjimo, detalių. Visas tas detales, visus tuos lietuviškus priebalsius galima paversti mažais šedevriukais.“
R. Čivilytė priduria, kad tiek tekstas, tiek harmonija, melodija ar vokalinis meistriškumas yra lygiagrečiai svarbūs stipriam singlui sukurti. Ji akcentuoja, kad aanksčiau minėtos galimybės pasikalbėti nebeturėjimas suteikia kūriniui liūdesio, tuo pačiu – jausmingumo, o nagrinėjamos temos sudėtingumas atsiskleidžia sunkiau suprantamoje harmonijoje. Vis tik dainininkė tiki, kad čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir kitose gyvenimo srityse – geriau įsiklausius ir įsigilinus, kiekvienas galėtų suprasti, atrasti jį suvirpinančių sąsajų ir panašumų su savo asmenine istorija. Rosita pabrėžia, kad tokios asmeniškos ir intymios muzikos gimimui bei kokybiškai improvizacinei medžiagai sukurti būtinas saugumo jausmas ir pasitikėjimas supančia aplinka. Ne veltui „Pasaulis baigsis“ yra antra iš eilės daina, kuriai muziką kūrė kompozitorius Žeraldas Povilaitis. Muzikos prodiuseris ir jo žmona Marija, parašiusi singlo tekstą, gyvena Latvijoje. Čia atvykusią dainininkę kaskart jie pasitinka netradicinėje aplinkoje: „Man gana“ dainai gimus ant vandens plūduriuojančioje studijoje, „Pasaulis baigsis“ buvo įrašyta ant jūros kranto stovinčioje troboje. Rosita teigia, kad išskirtinė aplinka, kaip ir Žeraldo puoselėjama kavos gėrimo ceremonija ar kiti ritualai iki dainos kūrimo proceso, sustiprina ir suteikia dar daugiau įkvėpimo, mistiškumo, laisvės improvizuoti ir jaustis savimi.
Nors ir atsiskleidžia bei su klausytoju dalinasi savimi pačia, atrodo, kad Rosita nesisavina savo muzikos ar vizualios jos pusės – tiek „Man gana“, tiek „Pasaulis baigsis“ singlų vizualus jungia ta pati animacijos stilistika ir bendras personažas – atlikėjos alter ego. Dainininkė teigia, kad pirmiausia tokį sprendimą nulėmė karantinas, tačiau atradus tinkamiausią animacinę stilistiką bei scenarijus, atlikėja yra ypatingai patenkinta rezultatu ir ties juo dirbusia komanda. Apie tai, ar sieks išlaikyti šios vizualios stilistikos vientisumą, Rosita nedaugžodžiauja, tačiau pamini, kad jau galvoja apie kitų dviejų singlų premjeras – linksmą ir neįpareigojančią dainą „Šoksim“ bei kūrinį, kurio centre – moterų vienybė ir stiprybė. Simboliška – savo stiprybę Rosita jau įrodė visiškai pakeitusi muzikinį stilių ir atsigręžusi bei įsigilinusi į save. Dainininkė džiaugiasi savo sprendimu, sau ir klausytojui primindama, kad svarbiausi įvykiai įgyvendinami tuomet, kai veiki širdimi:
„Čia užfiksavau savo autentiškas muzikines mintis. Manau, kad mano muzikinis pasaulis ramiai gali baigtis ties paskutine šio albumo gaida. Ir visai džiaugčiausi dėl to. Sakyčiau, kad tai bus pats geriausias darbas, kurį galėjau padaryti gyvenime.“
