Ir nors apie tokį gyvenimą svajotų daugelis, prieš kelis mėnesius mergina nustebino daugybę savo gerbėjų pranešusi, jog šį, neva svajonių darbą meta, ir dabar užsiims visai kitais dalykais. Dabar paaiškėjo, kad Brigitos priimtas sprendimas susiklostė gerai ne tik dėl jos pačios, bet ir dėl bendro oro linijose dirbančių žmonių likimo.
Naujienų portalui tv3.lt B. Jagelavičiūtė papasakojo, kodėl nusprendė atsisakyti stiuardesės darbo, kuo užsiima dabar, kuriame pasaulio kamputyje leidžia karantiną ir kodėl jo metu įvyko nemažai pokyčių ir jos pačios socialiniuose tinkluose.
Brigita, paskutinįkart kai kalbėjomės, dar dirbai stiuardese. Prieš kelis mėnesius paviešinai vaizdo įrašą, kuriame papasakojai, jog iš darbo vis dėlto išėjai. Kuo vertiesi šiuo metu?
Šiuo metu dirbu asmenine asistente Dubajuje vienai vietinei šeimai. Visai netikėtai gavau šį darbo pasiūlymą liepos mėnesį ir buvau labai suintriguota, nes jau kurį laiką svarsčiau, kad noriu baigti stiuardesės karjerą.
Mano naujasis darbas daug sėslesnis – nebėra skrydžių kas keletą dienų į įvairiausius pasaulio kampelius, tačiau vietoje irgi neužsibūnu. Dažnai darbo reikalais tenka lankytis Londone, tačiau esu labai patenkinta savo sprendimu pakeisti gyvenimo būdą. Nežinau, kaip praleidau 3 metus naktimis nemiegodama ir skraidydama po visą pasaulį (juokiasi).
Ar sunku buvo palikti minėtą darbo vietą? Galbūt užpuolė sentimentai?
Nežinau, ar tai pavadinčiau „sunkumu“, bet tikrai buvo įdomi savijauta kurį laiką virš galvos matyti lėktuvus ir žinoti, kad jau nebesu stiuardesė. Dauguma žmonių, palikę savo darbą aviacijos srityje Dubajuje, iškeliauja atgal į gimtąją šalį. Taip jau nutiko, kad aš likau Dubajuje, tad nuolatos buvau priversta atsiminti ne taip jau ir tolimą savo praeitį. Dabar jau apsipratau, ir tik retkarčiais, porai sekundžių prisimenu visas keliones, ir vėl sugrįžtu į dabartį.
Manau, kad visą likusį savo gyvenimą, galbūt su nostalgija, prisiminsiu buvusį savo gyvenimo etapą. Bet tikrai žinau, kad man buvo metas judėti pirmyn. Kas galėjo pagalvoti, kad aviaciją ištiks tokia krizė vos po pusmečio?
Tikriausiai vis dar palaikai ryšį su kitais skrydžio palydovais – kaip jų gyvenimai pasikeitė per karantiną, ar daug žmonių neteko darbo?
Daugybė mano pažįstamų yra keblioje situacijoje, ir nežino, kada galės sugrįžti į darbą. Laimei, kol kas žmonės nėra atleidžiami, kaip daugumoje oro linijų, bet neaišku, kaip viskas atrodys po kurio laiko. Šiuo metu yra vos keletas skrydžių per mėnesį, bet sklando gandai, kad skrydžiai, nuo liepos mėnesio, turėtų startuoti jau dažniau. Tikėkimės, taip ir bus!
Kaip ir kuriame pasaulio taške pati leidi karantiną?
Nuo kovo vidurio esu užstrigusi Londone, todėl baisiai ilgiuosi savo namų Dubajuje. Kovo 19-tąją turėjau sugrįžti į Dubajų, tačiau dėl esamos padėties netikėtai užsidarė šalies sienos ir yra įleidžiami tik šalies piliečiai.
Šis laikas Londone man tikrai unikalus – visada galvodavau, kad neturiu daug laiko tokiems hobiams, kaip knygų skaitymas ar filmų žiūrėjimas, o dabar laisvo laiko – per akis. Tad dienomis dažnai randu kažkokios veiklos, kurią anksčiau nukeldavau.
Tikriausiai seniai tiek laiko nekeliavai – ar sunku psichologiškai?
Šiuo momentu apie keliones pagalvoti yra sunku, dėl to, kad kaip ir minėjau, prioritetas yra sugrįžti į Dubajų. Manau, visas pasaulis dabar bus daug sėslesnis, ir keliaujančių bus kur kas mažiau, nei prieš tai. Nemanau, kad kurį laiką keliausiu ir aš, vien dėl savo pačios saugumo.
Iš tiesų, man labai pasisekė, nes vasario mėnesio pabaigoje dar pavyko apsilankyti Šri Lankoje, kuri paliko nuostabų įspūdį. Nenoriu nusiteikti negatyviai, bet atsižvelgiant į saugumo pusę, manau, tai buvo paskutinė kelionė šiais metais.
Kokia bus pirma vieta pasaulyje, į kurią nukeliausi, kai karantinas baigsis?
Šiai vasarai buvau nusipirkusi net 4 skrydžių bilietus. Planavau aplankyti Graikijos salas, pakeliauti po Italiją, taip pat pakeliauti automobiliu po Kroatiją ir aplankyti ją supančias šalis. Kažkodėl labai užsinorėjau pamatyti daugiau Europos. Labai gaila, bet visus skrydžius teks atšaukti, nes dar neaišku, kada pavyks sugrįžti į Dubajų, o tai, kaip ir minėjau, dabar yra mano prioritetas.
Ar apskritai karantinas ir tave pačią bei tavo darbus privertė stipriai sustoti?
Nemanau, kad karantinas mane privertė sustoti. Manau, suteikė kitokią perspektyvą ir laiko atsižvelgti į save, savo planus ir ateities darbus. Tai puiki galimybė patobulėti iš vidaus. Mėgstantiems kalbas – tai puiki proga daugiau laiko skirti būtent šiam hobiui, o tiems, kurie myli sportą, tai yra puiki proga skirti laiko fizinei veiklai.
Man, asmeniškai, atsirado daugiau laiko dirbti internete, užmegzti naujus ryšius su kompanijomis ir panašiai. Tai labai daug laiko užimanti veikla, todėl esu dėkinga, kad dabar galiu skirti laiko būtent tam.
Brigita, turi sukaupusi nemažą armiją sekėjų socialiniuose tinkluose, tavo nuotraukomis dalijasi ir užsienio žiniasklaida, kuri savo turinį „YouTube“ – ar visas šias socialines medijas papildai tik tada, kai norisi pačiai, ar turi ir tam tikrų įsipaireigojimų?
Man labai pasisekė, kad socialiniai tinklai nėra pagrindinis mano pajamų šaltinis. Tai yra pakankamai streso kupinas gyvenimo stilius, nes sutarti projektai turi būti pristatyti laiku, tačiau kompanijos dažnai nemoka už atliktus darbus laiku.
Žinant dabartinę situaciją, manau, viskas yra dar sudėtingiau nei įprastai. Dabartinis mano darbas užima didžiąją laiko dalį, tad jei nusprendžiu dirbti su kažkokia kompanija internete, tai yra dėl to, kad man jie tikrai patinka – nebūtinai dėl pajamų. Žinoma, jei skirčiau daug laiko vien socialiniams tinklams, manau, tikrai galėčiau iš to pilnai pragyventi.
Tavo manymu, nuo ko priklauso, ar žmogus taps pastebėtas socialinėje erdvėje? Kaip manai, kodėl žmonės ėmė sekti tave?
Paskutiniu metu, pastebėjau, kad socialiniuose tinkluose, tiksliau, „Instagram“, vyksta perversmas. Žmonės, kurie buvo populiarūs su savo kelionių nuotraukomis, pradėjo netekti daugybės sekėjų. Dabar visiems idomiau, kokių produktų yra tavo šaldytuve, ar kokį veido kremą naudoji karantino metu. Atsirado paklausa ir niša kasdieniniam turiniui, apie ganėtinai buitinius dalykus, tokius, kaip, kokia namų treniruotė padeda palaikyti geras kūno formas, kokia knygą šiuo metu skaitai ir t.t.
Viskas labai pasikeitė – žmonėms reikia daugiau, nei tik gražių nuotraukų. Jie nori įdomaus ir informatyvaus turinio. Aš buvau žinoma kaip mergina, kuri daug keliauja ir dalinasi įvairiomis kelionių akimirkomis. Dabar automatiškai pradėjo keistis mano sekėjų auditorija. Senesnieji nebėra suinteresuoti mano nauju turiniu, tačiau senuosius pakeičia naujieji ir gyvenimas juda pirmyn.
Nuskambės kaip klišė, bet tikrai daugeliui yra įdomu unikalūs žmonės, o ne vienodai atrodantys ir besirengiantys. Mano pačios sekamų žmonių skaičius taip pat labai sumažėjo. Anksčiau sekdavau apie 2 tūkstančius žmonių, o dabar seku vos keletą šimtų, tačiau jie visi atrodo unikalūs, įdomūs ir savimi pasitikintys.
Neseniai pradėjau pastebėti, kad daug kur yra pabrėžiama, jog turi išmokti būti pažeidžiamas, nes tik taip žmonės galės pažinti tikrąjį tave. Pati neseniai pradėjau gan atvirai dalintis apie asmeninius dalykus, tokius, kaip mano patirtis su nerimu, panika ir t.t. Manau, tokia ir yra ta „internetinės sėkmės paslaptis“ – tiesiog būti savimi ir nebijoti parodyti to pasauliui.
Ar daug „dirbi“ prie savo nuotraukų? Redaguoji, planuoji, kuri komentarą? O gal viskas išeina be galo natūraliai?
Mano nuotraukos yra praktiškai neredaguojamos. Pastaraisiais metais labai pamėgau natūralias spalvas, tad vos vos jas paryškinu ar pakoreguoju mažus trūkumus. Komentaruose labai mėgstu rašyti citatas. Žinau, kad daugeliui tai nelabai patinka, tačiau mane jos įkvepia būti geresniu žmogumi.
