Žinomas vyras neslėpė, kad po kiekvienos audros visada ateina saulėta diena ir ramybė, todėl viliasi, kad ateinantys metai atneš daug džiugių akimirkų.
Vyras juokavo, kad gimė tokią dieną, kurios dėka jo gimimo dienos nepamiršta draugai. Rugsėjo 1-oji jam visada asocijavosi ne tik su gimtadieniu, tačiau ir su mokslo diena.
„Draugai sveikina ir sako, kad mano gimtadienio niekaip neužmirši. Rugsėjo 1-oji jiems asocijuojasi su mano gimimo diena. O man ne gimtadieniuose ar skaičiuose yra esmė. Svarbu, kiek širdy yra metų. Jaučiuosi it 20-ties. Tiesa, gimtadienio nešvęsiu kažkaip ypatingai. Anksčiau keldavau šventes, o dabar – šeimos ratelyje“, – pasakojo Milgedas.
Anksčiau Milgedas turėjo ir gražią tradiciją. Rugsėjo 1-osios proga visuomet jo bei klasės draugų laukdavo vaišės, kuriomis pasirūpindavo klasės auklėtoja.
„Mokyklos laikais būdavo labai smagu. Turėjau laibai fainą klasės auklėtoją Laimutę. Ji visada iškepdavo gimtadieninį, rugsėjo 1-osios dienos tortą. Būdavo didelė šventė. Susirinkdavome po oficialios dalies ir švęsdavome visi drauge. Išėjo įdomiai, nes aš ir gimęs 08 val. 30 min. Pamokos tokiu pat laiku ir prasidėdavo. Atrodydavo, kad lyg ir nesinori eiti į mokyklą, bet kartu ir norisi. Visada tęsdavome šią tradicija. Dabar apėmė nostalgija“, – atsiduso pašnekovas.
Kalbėdamas apie prabėgusius metus, šis tikino, kad metų seniai nebeskaičiuoja ir džiaugiasi kiekviena diena: „Prabėgusiu metų tikrai neskaičiuoju. Net pats susimąsčiau, kiek man čia bus – ar 43, ar 44 metai. Po 30-ties prasideda įdomesnis laikotarpis. Tie metai ateina ir ateina. Tai – tik kalendoriniai metai. Kai širdy ne sutema, taip taip ir jautiesi. Su metais pradedi viską kitaip vertinti. Anksčiau ne taip viską vertindavau, dabar atsirado stabilesnis gyvenimas. Į viską žiūriu visai kitu kampu. Dabar daug ko nedaryčiau ar kažką keisčiau. Įvairūs gyvenimo etapai, sutikti žmonės – veikia. Nori to ar ne.“
Milgedas atviravo, kad šie metai jam buvo nepaprastai sunkūs. Jo mama Aldona buvo patyrusi insultą, o po jo stipriai pablogėjo sveikata. Todėl nieko nelaukdamas, kartu su broliu, mamą paguldė į prestižinę ligoninę. Tiesa, šioje įstaigoje, jos sveikata nė kiek nepagerėjo. Vėliau mamai mįslingai lūžo ranka. Šis lūžis buvo lemiamas jos gyvenime.
„Šie metai man buvo sunkūs. Buvo daug bėdų su mama. Labai stipriai mane palietė. Negalėčiau pasakyti, kad buvo lengvi metai. Jie buvo įtempti, su netektimi. Tikiuosi, kad ateinantys metai bus lengvesni. Sakoma, kad po kiekvienos audros visada ateina saulėta diena ir ramybė“, – tvirtai įsitikinęs sakė pašnekovas.
Nepaisant visų sunkumų, muzikantas įsitikinęs, kad nevalia nukabinti nosies ir reikia judėti pirmyn.
„Gyvenime mačiau daug sunkumų, blogio, juodumo. Tačiau reikia apsidairyti aplinkui ir suprasi, kad iš tiesų gerai gyveni. Esu sveikas ir gyvas. Tai man labai padeda išlikti stipriu ir nepaleisti optimizmo. Sykį man policijos vadas, kuomet policijoje buvo daug bėdų, sakė, kad nesinervinčiau. Kai bus labai sunku, jis man pasiūlė virš staktos parašyti žodį „praeis“. Manau, kad tikrai visos negandos praeina. Gyvenime geros emocijos ir linksmybės dar greičiau praeina. Į negandas nereikia kreipti daug dėmesio. Reikia stengtis judėti į priekį ir nenukabinti nosies. Tuomet ir pačiam lengviau. Reikia mažiau susiraukimo. Tada ir dienos šviesesnės“, – pozityviai sakė jis.
Dabar vyro didžiausias noras yra susijęs su svarbiu asmeniu. Jis stengsis visais įmanomais būdais kuo daugiau padėti savo dukrai.
„Mano dukra po metų baigs mokyklą. Ji yra labai savarankiška, bet norisi jai padėti įsikabinti į gyvenimą. Tai būtų vienas iš mano didesnių tikslų. Norisi tai įgyvendinti kuo geriau. Noriu ir muzikos neapleisti. Gal sugalvosiu kokių didesnių koncertų. Tikiuosi, kad nesugadins šių planų pandemija. Sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Mano gyvenimo moto – kad visiems būtų gerai. Tuomet ir man bus gerai. Visi mano tikslai yra žemiški ir žmogiški“, – šypteli buvęs „Patrulis“.
Tiesa, vyras prisiminė ir senus gerus grupės „Patrulis“ laikus. Milgedas juokavo, kad žmonės ligi šiol jį vadina „Patruliu“: „Kiek važinėju po Lietuvą, tiek mane žmonės prisimena „Patruliu“. Tai lyg ant kaktos užrašytas užrašas. Grupės gyvavimo laikai man labai patiko. Tikrai daug gražių akimirkų patirta. Nieks nežino, kaip bus ateity. Gal visi vėl susibėgsime. Su Algiu pabendraujame, susirašome. Tačiau per tuos bėgimus net su broliu retai susimatau.“
Baigdamas pokalbį apie gimimo dieną, sunkius metus bei ateities planus, pašnekovas atskleidė ir didžiausią norą.
„Sau palinkėčiau permainų. To man palinkėjo ir dukra. Sakė, kad užsibrėžčiau naujų tikslų, kurie būtų it pirmą kartą. Aš esu linkęs į naujoves. Norėčiau tokios veiklos, kurioje naujai atrasčiau save. Noriu kažko naujo, tačiau dar neatradau, ko tiksliai. Tačiau svarbiausia, kad būtų sveikatos. Jos palinkėčiau visiems. Sveikam žmogui viskas sekasi ir pildosi. Sveikata – pirmiausia, o paskui atrasiu kažką naujo“, – šypteli visuomet gerai nusiteikęs Milgedas.
