G. Kėvišas iš pareigų buvo atleistas dėl darbo santykių su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymo, negavus Kultūros ministerijos (atsakovės) leidimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinį, kuriuo prašyta grąžinti ieškovą į generalinio direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei atlyginti patirtus nuostolius.
Teismai konstatavo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai laikytas šiurkščiu ir už jį taikyta drausminė nuobauda yra pagrįsta.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ir be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kuriuo rėmėsi atsakovė, atleisdama ieškovą, ir kuris nagrinėjamoje byloje buvo panaikintas, steigėjas (Lietuvos Respublika, šiuo atveju jai atstovaujanti Kultūros ministerija) taip pat galėjo konstatuoti ieškovo veiksmus, sukėlusius viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Pareiga juridinio asmens vadovui būti lojaliam ir vengti interesų konflikto kyla ne tik iš šio įstatymo, bet ir iš CK 2.87 straipsnio 1–5 dalyse įtvirtintų taisyklių, kurios, be kita ko, reglamentuoja ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigas jų įstaigoms, todėl šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti pripažįstama ne tik veikla, kuri VTEK sprendimu įvertinta kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir veikla, šiurkščiai pažeidžianti juridinio asmens (LNOBT) organų narių bendrąsias pareigas.
Pažymėta, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma leido pagrįstai spręsti, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio, įtvirtinančio, jog vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį tik turint savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą, pažeidimas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
Bylą nagrinėję teismai įvertino darbuotojo padaryto pažeidimo sunkumą, jo eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą, ieškovo nebendradarbiavimą ir jo padaryto pažeidimo pobūdį (tiesioginį papildomos veiklos ryšį su ieškovo vadovaujamu darbu įstaigoje, gaunamas iš šios veiklos pajamas).
Susiklosčiusios ieškovo interesų konflikto situacijos neigimas lėmė, kad jis prarado šios įstaigos steigėjo ir savininko (valstybės) funkcijas įgyvendinančios Kultūros ministerijos pasitikėjimą juo kaip tinkamu eiti vadovo pareigas ir tai sudarė pakankamą pagrindą darbdaviui už ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovo ieškinys atmestas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
