Apie savo naujausią kūrinį moteris ryžosi papasakoti atvirame interviu, rašoma pranešime spaudai.
Giedre, tavo dainos pavadinimą – „Muzika, kuriai nereikia žodžių“ tobulai išpildo priedainis, kuriame skamba „na-na-na...“. Tai primena visas šaunias dainas, kurių žodžių nemokame mintinai, todėl niūniuojame universalųjį „na-na-na“...
Nuo to „na-na-na“ viskas ir prasidėjo. (Juokiasi.) Tai skambėjo mano galvoje, bandžiau tekstą pritempti iki šito „na-na-na“ (vis tiek juk kosmose turėtų būti kažkokių žodžių!?), tačiau niekas netiko. O staiga viskas išsirišo – juk tai muzika, kuriai nereikia žodžių. Taigi, rašiau tekstą atbuline tvarka: iš pradžių gimė muzika, kuriai nereikia žodžių, o paskui atsirado istorija. Ji, ko gero buvo labiau inspiruota instrumentinės dalies, lengva, be sofistikuoto gylio. O kas yra be gylio ir lengvas? Kosmosas!
Toliau jau, matyt, dėliojosi tam tikri fragmentai – ar iš mano norų, ar iš mano praeities, ar tiesiog besirimuojančios frazės. Kai pati pasiklausiau baigtinio rezultato, netgi, sakyčiau, kilo tokia aliuzija į ankstyvuosius 2000-uosius, kai buvo „Empti”? Tai dėl to muzikinio lengvumo: lyg ir šokių muzika, bet kartu vėl tokia „giedriška”… Nors kitaip ir negali būti, nes pati ją kūriau. (Šypsosi.) Manau, kad šiai dainai pats metas labiau paplisti.
Dainuoji apie žvaigždėlapius, apie planetoms sukurtus vardus. Kaip vadintųsi tavoji? Ar ji būtų tokia, kaip Mažojo Princo?
Kartais užsirašau fainas frazes, kurios kada nors galėtų tapti dainos teksto dalimi. Savo užrašuose nešiojausi ir žvaigždėlapius, nes man tai skamba be galo romantiškai...
Visas šis albumas „Dykumos ir gatvės” yra toks. Ir raketa, kaip simbolis – mano transporto priemonė po dykumas ir gatves. Apskritai į pasaulį žiūriu ne tuo paprastuoju požiūriu, kad štai mūsų planeta – Žemė. Mąstau, kad su ta Žeme visi sukamės ir kažkur judame, ir galime nukeliauti toliau, nei tik Vilnius-Marijampolė ar Klaipėda-Los Andželas.
Mūsų visas gyvenimas yra kelionė. Ir šiai kelionei tikrai neužteks pasaulio atlaso, – prireiks žvaigždėlapio. O viena su tuo žvaigždėlapiu galiu ir nuklysti, nes esu išsiblaškiusi, bet kai šalia yra žmogus ir mes to kelio ieškome kartu, tuomet nutinka toks dalykas, kad net nebereikia žodžių.
Giedre, o tu moki fiksuoti laimės fragmentus? Na, kai, regis, nieko ypatingo nevyksta, bet staiga dingteli: Dieve, kokia graži, laiminga akimirka!
Man atrodo, aš esu labai profesionali šitoje sferoje. (Šypsosi.) Šiaip kasdien pastebiu daug mažų ir gražių, laimę teikiančių dalykų. Nėra jausmo – KADA aš būsiu laiminga? Nes iš tiesų kiekvieną dieną aš būnu laiminga, ir nelaiminga turbūt taip pat. Ko gero, aplink mane viskas vyksta kosminiu greičiu ir kosminiu laiku.
Dainuoji „čia bus mūsų vieta su muzika, kuriai nereikia žodžių“. Ar turi Vilniuje tokią – „jūsų“ – vietą?
Mano vieta yra ten, kur aš jaučiuosi saugiausiai, o saugiausiai jaučiuosi su žmogumi, su kuriuo man yra saugu. Nebūtinai tai turi būti konkreti vieta ar gamtovaizdis, ar butas, ar ėjimas kažkur tuo momentu, bet pati būsena ir yra ta saugiausia vieta.
„Vasaros terasa“, kurioje birželio 9-ąją surengsi koncertą yra viena tokių – saugių, laimingų vietų?
Man visi koncertai kelia tokių asociacijų, nepaisant vis dar nedingstančio jaudulio. Bet kai jau stoviu ant scenos ir pradedu dainuoti pirmus žodžius, tuomet aš jaučiuosi saugi. „Vasaros terasa“, ko gero, viena tokių saugiausių vietų. Gal dar dėl to, kad labai gerai pažįstama pati erdvė, ir ta publika manoji – pažįstama.
Pažįsti klausytojus iš veidų?
Aš pažįstu bendrą veidą publikos. Kartais eidama gatve, matydama žmones, manau, kad atpažįstu, kurie galėtų klausytis arba klausosi mano muzikos. Tai yra vidinis jausmas, kurį sudėtinga paaiškinti, bet energetinių dalykų, matyt, aiškinti ir nereikia, juos jausti reikia.
O šįkart susitikimo „Vasaros terasoje“ ypatingai laukiu, nes juk iki šiol nesurengiau oficialaus savo albumo „Dykumos ir gatvės“ pristatymo. Tai ir bus koncertas, kuriame pirmą kartą nuskambės gyvai visos albumo dainos.
Dalis jų jau skamba, nemažai singlų išleista, bet pirmą kartą visos dykumos ir gatvės bus viename žvaigždėlapyje. Žinoma, skambės ir publikos jau pamėgtos dainos. Atskleisiu, kad keli kūriniai bus akustiniai, juos atliksime tik su pianistu... Tad lauksiu visų!
