kunigo Doveikos žodžiai.

Užuojauta Artūrai...

kas netenka artimųjų, ypač mamos. Zuokui taip pat.

taip buna visada - kada išeina artimas žmogus tada tik supranti ko netenki , -- o taip visą gyvenimą esame iš visų protingiausiu ir viską žynančių bei mokančių viską daryti , bet va ateina laikas ir reikia išsiskirti tik tada supranti kas tu esi--......ar esi prezidentas ar ministras , ar seimo narys ar ūkininkas visu likimai ir atetis vienoda - o taip lėšomės keleme karus pasaulyje kariaujeme žūdome žmones kad mes už jų nugarų butume oho ,ohoho tačiau ateina minutė ir tu supranti kad esi tik krislas -----užuojauta Zuokui