Naujienų portalui tv3.lt S. Šveikauskaitė atvirai papasakojo apie priežastis, kurios stabdė nuo minties apie dar vieną gimdymą, o taip pat užsiminė ir apie tai, kokius pokyčius dabar išgyvena.
Visai neseniai žinia, kad laukiate šeimos pagausėjimo, pasidalijote ir su savo sekėjais. Vis dėlto galbūt jūsų aktyviausios sekėjos jau kurį laiką jus įtarinėjo besilaukiant?
Dauguma mano sekėjų įtarė, kad laukiuosi iš kai kurių mano įrašų socialinėje erdvėje, iš gilesnių minčių apie santykius su dukra, kaip viskas buvo tada, kai jos laukiausi.
Kitas dalykas – aš beveik kiekvieną savaitę turiu renginių su vaikais ir jų mamomis, savo sekėjomis, tad jau buvo galima pastebėti mano suapvalėjusią figūrą. Niekas garsiai klausti nedrįso, tačiau kai galiausiai apie nėštumą paskelbiau, daugelis tikino, kad jau buvo tai supratę, tik buvo nedrąsu sakyti patiems ar paklausti.
Pati pasirinkau pasakyti šią žinią todėl, kad daug bendrauju su mamomis, norėjosi išsklaidyti visų mintis ir tiesiog pasakyti tiesą, kad mane suprastų, jei kur vėluočiau ar renginio metu blogai pasijausčiau. Kai paleidau įrašą, kad laukiuosi, ėmė atrodyti, kad labai daug mano sekėjų taip pat laukiasi – joms labai įdomi ši tema. Dalinuosi, kaip jaučiuosi, kitos moterys man irgi pasipasakoja. Mano tinklaraštis labai suaktyvėjo. Labai smagu, kad mamoms tai įdomu, ir kad aplink yra moterų, kurios irgi laukiasi arba jau augina mažylius.
Neseniai paviešinote, kad laukiatės mergaitės. Ar su vyru jau pradėjote galvoti apie vardus?
Šiuo metu esu 14-oje savaitėje, t.y. įpusėjau ketvirtą mėnesį. Laukiuosi mergaitės. Apie vardus su vyru jau galvojome, tačiau viešai kol kas dar nenorime jų atskleisti. Turime du variantus, tačiau sau pažadėjome, kad šįkart dukrelės vardą išrinksime tada, kai ji gims – pažiūrėsime, kas labiausiai tinka.
Pirmoji dukrelė net 2 savaites buvo be vardo, nes su vyru niekaip negalėjome apsispręsti, nebuvome apgalvoję vardų iš anksto. Dabar norėjome padaryti kitaip, turėti porą variantų, kad gimus jau tą pačią dieną,galėtumėte suteikti vieną ar kitą vardą.
Kaip į tai, kad laukiatės, reagavo jūsų dukrelė, vyras?
Kai pasakiau, kad laukiuosi, mano dukra labai pasikeitė. Ji tapo rūpestingesnė, ypatingai meili. Atrodo, kad ji tarsi mane saugotų. Ėmė labai daug klausinėti, kada galės pamatyti sesutę, su manimi labai nori važiuoti pas gydytojus. Jai viskas labai įdomu. Ėmė klausinėti net to, kaip atsiranda vaikai (šypsosi).
Vyras irgi labai džiaugėsi. Kadangi pats yra iš didelės šeimos, visuomet norėjo daugiau vaikų. Abu esame labai patenkinti, kad dabar turėsime antrąją dukrelę.
Anksčiau esate prabilusi ir apie sunkią patirtį po pirmojo nėštumo, kai jūsų dukrelė vos išgyveno… Galbūt po pirmojo gimdymo apie antrojo vaikelio gimdymą netgi buvo baisu pagalvoti?
Pasiryžti antrajam vaikui man buvo tiek fiziškai, tiek emociškai sudėtinga vien jau todėl, kad turiu problemų su sveikata, ypatingai – nugara. Tačiau pagrindinė priežastis buvo visi išgyvenimai ir visos nesėkmingos patirtys su pirmąja dukrele. Tikrai bijojau ir vėl lauktis. Net buvau sau sakiusi, kad daugiau vaikų nebeturėsiu, nors giliai širdyje visada svajojau apie didelę šeimą.
Pasiryžti buvo sunku – bijojau, kad ir vėl gali būti nesėkmė, bijojau tų negerų emocijų. Tačiau kai pasidalinau savo istorija, kaip man buvo sunku, ir galiausiai vaikelio išdrįsau lauktis tik praėjus 5 metams, sulaukiau labai daug palaikymo. Pasirodo, kad yra labai daug mamų, kurios išgyvena kažką panašaus. Jos antrajam vaikeliui taip pat pasiryžta sunkiai, nes mamoms tai yra emociškai sudėtingas etapas. Tai širdyje lieka ilgam – bijai išgyventi tą patį.
Iš manęs pasiryžimas antrajam vaikeliui taip pat pareikalavo labai ilgo laiko tarpo, buvo sudėtinga. Bet vis dėlto manau, kad nauja gyvybė, naujas stebuklas visuomet gydo žaizdas, todėl toms mamoms, kurios vis dar tam nepasiryžta, labai linkiu išdrįsti, nes juk ne veltui sakoma, kad kuo daugiau vaikų, tuo ir mums, tėvams, gyventi yra smagiau. Vaikai tikrai yra mūsų gyvenimo tikslas, todėl nereikia nebijoti ir su savimi padirbėti.
Koks yra šis nėštumas? Ar labai skiriasi nuo pirmojo?
Šie nėštumai skiriasi kardinaliai. Praėjusį nėštumą man tino kojos, tačiau štai, pavyzdžiui, nagai ir plaukai labai sustiprėjo. Atrodė, kad net pati sau išgražėjau. O šis nėštumas yra ne koks – jaučiuosi prastai, visuomet pykina, man svaigsta galva, jaučiuosi silpna, tarsi sirgčiau. Taip pat ėmė berti veidą, slenka plaukai, nagai lūžinėja – atrodo, visiška pirmojo nėštumo priešingybė (šypsosi). Taip pat ir pati pradžia buvo sudėtinga, tad šis nėštumas tikrai reikalauja daug sveikatos.
Neretai teigiama, kad nėščiosios išgyvena įvairias nuotaikų kaitas, pakinta jų skonio hormonai. Kaip yra jums?
Šį nėštumą jaučiuosi itin rami, tarsi pajaučiau gyvenimo pilnatvę. Tapau labiau atsipalaidavusi, nenervuota, tiesiog nusiraminusi. Tikrai labai maloni būsena. Nejaučiu jokių nuotaikų kaitų. Aišku, nežinau, kaip bus vėliau (šypsosi).
Kas liečia skonio receptorius, mano mityba pasikeitė kardinaliai. Pavyzdžiui, į mėsą nė nebegaliu žiūrėti, išskyrus keptą vištieną. Taip pat nebegaliu žiūrėti į savo anksčiau labai mėgtus patiekalus – šaltibarščius ar bulvinius blynus.
Per pirmą nėštumą, kai laukiausi Aretės, labai norėdavau tortų, saldainių. Dabar to poreikio nebeturiu – man viskas atrodo arba per saldu, arba per sūru. Apskritai valgau ganėtinai mažai. Man netgi nukrito 5 kilogramai vien dėl pykinimo ir nevalgymo. Tiesiog valgyti dabar yra sunku, nes ne tik, kad nenoriu, bet dar ir pagalvojus apie daugelį produktų, man pasidaro bloga. Šis nėštumas tikrai yra šiek tiek komplikuotas.
Kaip žinia, jog laukiatės antrojo vaikelio, pakeitė jūsų gyvenimą, kasdienybę?
Anksčiau buvau labai aktyvi, su dukra mėgdavau eiti į įvairius batutus, išmėginti vandens pramogas. Dabar visko turiu atsisakyti, save kardinaliai sulėtinti, saugoti save ir vaikelį, kurį nešioju. Darau pauzes pailsėjimui, pagulėjimui. Ištiesiu kojas, nes nebegaliu būti tokia funkcionali, kad galėčiau visur greitai lėkti – dabar greitai pavargstu, tad mažinu tempus. Taip pat labai mėgdavau miegoti ant pilvo, o dabar to daryti nebegaliu. Yra tokie dalykai, prie kurių turi prisitaikyti, bet žinai, kad tai yra laikina.
Ar nuo to laiko, kai tapote mama, stipriai pasikeitėte pati? Ar, jūsų manymu, pasikeitė tik kai kurie gyvenimo aspektai?
Motinystė, manau, labiausiai mane išmokė tyrumo, rūpestingumo, atsidavimo, besąlyginės meilės. Manau, kad tai yra gražiausias dalykas mano gyvenime. Nėra nieko geriau, negu kasdien matyti laimingą vaiką – ypatingai, kai tave apsikabina, sako, kad myli ir be tavęs negali. Motinystė, manau, kiekvieną moterį pakeičia į gerą pusę, nes mes išmokstame prisitaikyti, padaryti daug daugiau, nei darydavome iki šiol. Tampame švelnesnės, pasikeičia mūsų vertybės. Džiaugiuosi, kad motinystė mus, moteris, keičia į gerąją pusę.
