Socialinėje erdvėje puikiai žinoma moteris buvo atvira – iš tiesų jai pasisekė, kad laukiasi karantino metu, o ypatingai už viską jį yra dėkinga savo antrajai pusei. „Vis dėkoju likimui už jį – kažką turbūt dariau labai gerai, kad jo sulaukiau“, – su šypsena veide sako ji.
Gražina, socialiniuose tinkluose rašėte, kad hormonai nėštumo metu išties siautėja, juokavote, kad vyrui tai – tikras iššūkis. Su kokiomis situacijomis jau susidūrėte?
Na, nėštumo metu bene visos esame jautresnės, nei įprastai. Esu gana rami, todėl iki dramų neprieiname, tačiau matau, kokios yra kitos nėštukės. Pasakoja, kad nuolat pykstasi su vyrais, kai kurios net išsiskiria! Man pasisekė, kad mano vyras – itin kantrus, ir jeigu mato, kad mano emocijos yra aukštumoje, stengiasi nukreipti pokalbį arba tiesiog tuo momentu pritarti.
Na, o aš, būdama nėščia, galiu pasakyti, kad nuotaikos keičiasi nuo nulio iki šimto per minutę – viduje kartais tiek kunkuliuoju, kad išreiškus visa tai vaizdais, būtų verdantis vanduo pradarytame arbatinuke (šypsosi).
Suprantu, kodėl tai vyksta ir dažnai net pasijuokiu iš savęs. Kartais priimu gan drastiškus ir greitus sprendimus, bet, laimei, kol kas tik su geromis pasekmėmis. Nebeliko žodžio „palauk“, viskas yra tik „dabar“!
Kaip jūsų antroji pusė priima jūsų hormonų kaitas?
Kadangi įspėjau vyrą, jog bus labai sunku, jis juokiasi, kad jei visko tebus tik tiek, tai jam labai su manimi lengva. Dažniau nutyli, leidžia man priimti sprendimus. Svarbiausia, manau, įspėti vyrus apie tai, kad nėščios moterys yra itin jautrios ir geriau tam nesipriešinti. Dažnas net nenumano, kas vyksta mumyse, todėl sunku ir suvokti, jog su nėščia antrąja puse reikia elgtis visiškai kitaip. Ir to negalima pakeisti vien pokalbiais – tai eina iš vidaus. Tereikia išlaukti, kol baigsis, nenagrinėti, nekovoti ir nekeisti. Taip mus sutvėrė gamta ir kitaip nebus, bet viskas tikrai praeis.
Ar apskritai nėštumas pakeitė jūsų santykius?
Ne, mūsų santykiai, laimei, visai nepasikeitė, bet tai tik mano vyro pastangų dėka. Jis supranta, kad šiuo metu yra ramesnis etapas, reikia išlaukti. Kaip man pasakė vienas daktaras – nėščioji laukiasi, reiškia laukia, tad ir vyras kartu turi laukti, nepriskubėsi.
Nors šiuo metu laikmetis ne linksmiausias, už lango turime Covid ir karantiną, tačiau džiaugiuosi, kad mano nėštumas vyksta būtent šiuo metu, tad namuose ramiai sėdime ne tik mes, bet ir visi kiti. Sunkiau būtų tada, jeigu vyrui norėtųsi daugiau pasižmonėti, o aš būčiau pasyvesnė. Dabar sėdime abu kartu ramūs.
Mes santykius puoselėjame ir dėl to daugumą dalykų darome kartu. Pavyzdžiui, kartu einame sportuoti į sporto klubą. Dėl pandemijos jie uždaryti, todėl vyras juokiasi, kad negalėdami kartu sportuoti, mes kartu auginame pilvus! (šypsosi) Jis priaugo svorio kartu su manimi, po to kartu bandysime grįžti į save. Jis labai mane palaiko, kasdien pasako daug komplimentų, leidžia pagulėti daugiau lovoje, užsiima buitimi. Su tokiu žmogumi visai nesunku palaikyti gerus santykius. Vis dėkoju likimui už jį – kažką turbūt dariau labai gerai, kad jo sulaukiau.
Tai – jau antrasis jūsų nėštumas, tad ar jis labai skiriasi nuo pirmojo?
Taip, nėštumas skiriasi. Galbūt fiziškai jaučiuosi panašiai, tačiau emociškai daug geriau, nei su pirmu nėštumu. Antrą nėštumą turiu po 7 metų pertraukos, tad per tą laiką subrendau. Suprantu, kad svoris, išvaizda šioje vietoje yra visiškai nesvarbūs dalykai – sąmoningai laukiu vaiko gimimo, nebijau gimdymo ir kas bus po to. Grožiuosi savo pilvuku.
Kai buvau nėščia pirmąjį kartą, man labiau rūpėjo tai, kaip atrodysiu po gimdymo, norėjosi kuo greičiau grįžti į savo vėžias, įtikti aplinkiniams, vyrui ir panašiai. Dabar esu tiesiog atsipalaidavusi. Netgi jei užeina silpnumas, alpstu, stengiuosi mąstyti pozityviai – visa tai laikina, manyje yra nauja gyvybė, mergaitė… Šypsena ant veido, ir pirmyn!
Juokaujama, kad nėščiųjų apetitas – vienas įdomesnių, mat vieną akimirką jos gali norėti šokolado, o kitą – jau marinuotų agurkėlių. Ar pati pajautėte kokius įdomesniu apetito pasikeitimus?
Norai specifiniam maistui labiau pasireiškė nėštumo pradžioje, kuomet dėl bulvinio patiekalo važiuodavome į kitą miesto galą, arba kinų maisto poreikis buvo toks, kad prašiau trigubai didesnių porcijų, nes atrodydavo, jog valgysiu dar ir rytoj, ir poryt. Žinoma, atėjus rytojui norai pasikeisdavo (šypsosi).
Šiuo metu labai norisi būtent žuvies, galbūt susiję su Omega 3 poreikiu. Tad užgaidų būna įvairiausių, bet agurko kartu su šokoladu valgyti dar neteko. Organizmas pasirenka vieną skonį, bet po laiko, jį gavus, jau visiškai nesinori.
Kaip apskritai jaučiatės šio nėštumo metu?
Morališkai – skraidau kaip ant sparnų. Džiaugiuosi, kad nėštumas taip greitai eina. Man 36-eri, tad nėštumas apskritai atrodo kaip didžiausia gyvenimo dovana. Fiziškai kartais tenka pristabdyti esamus tempus, bet pailsėjusi vėl kimbu į darbus. Atėjęs neapsakomas lizdelio sukimo etapas.
Ne visai sutinku su žmonėmis, kurie sako – nėštumas ne liga. Vis tik, tai ypatingas laikotarpis. Kartais sveikata nepriklauso nuo mūsų ir dažnai moteriai ji tikrai nėra geriausia.
Visuomet buvote be galo aktyvi moteris, o kaip yra dabar? Ar situacija kiek pasikeitė?
Šiek tiek apmažinau veiklų kiekį, tačiau ne dėl nėštumo. Iki Covid situacijos aš neturėdavau laisvadienių, dirbdavau 7 dienas per savaitę ir užmigdavau su telefonu rankoje, atsakinėdama į el.laiškus. Supratau, kad moteriai tokie tempai nėra gerai, nes pamirštu mėgautis procesu, viską atlieku robotiškai, kad tik spėčiau. Dabar mėgaujuosi viskuo, o globaliems klausimams spręsti turiu vyrą, šeimos galvą, kuris aprūpina, suteikia saugumo jausmą ir įkalbinėja užsiimti tik tuo, kas man patinka. Man tai yra didžiausia gyvenimo prabanga – daryti tik tai, kas patinka! Žodį „reikia“, „privalau“ pakeičiau į „noriu“.
Galbūt jau pradėjote rinkti daiktelius būsimai mažylei? Kas, jūsų manymu, svarbiausia?
Tikrai taip, dabar jau pagreitintu tempu perku daiktus būsimam vaikeliui. Turėdama patirties su pirmu vaiku jau maždaug žinau, ko reikia. Nebent pasidomiu internete, kas naujo pagaminta, kas rekomenduotina. Turint internetines parduotuves, viskas labai lengva. Svarbiausias vaikui bus tėvų dėmesys ir meilė, o daiktai tėra mūsų buities palengvinimui.
Ne paslaptis, kad netrukus – ir didžiosios metų šventės. Ar pradėjote ruoštis ir tam?
Taip, žinoma, ruošiamės kartu su vyru, renkame dovanas šeimai. Toks be galo jaukus ir mielas laikotarpis!
Koks jausmas apskritai užplūsta pagalvojus, kad kitas šventes minėsite jau gausesniame būryje brangiausių žmonių?
Skamba kaip svajonių išsipildymas. Ko daugiau iš gyvenimo reikia? Mūsų šeima yra didelė, labai bendraujanti, mes stipriai puoselėjame tai, todėl mūsų būrio pagausėjimas ypatingai džiugi žinia.
