Pasak jo paties, tai nebuvo trumpas procesas.
„Ilgai atidėliojau „Koplyčią“. Iš pradžių mokiausi rašyti: „Antiška“ (2013), „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“ (2019), kol ryžausi ir per penkerius metus pastačiau“, – rašytojo iššūkį atskleidžia autorius.
Dedikavo dukroms
Jis taip pat sakė, kad šią knygą skyrė ypatingiems savo gyvenimo žmonėms – dukroms.
„Koplyčią“ sukūriau savo dukroms Algei ir Monikai.
Vienai iš jų, Monikai, pasisekė – likimas jai dovanojo gražią šeimą, įdomų verslą ir pilnavertį gyvenimą. Kitai, Algei, nepavyko įgyvendinti savo didžiausios svajonės – tapti pasaulinio garso rašytoja.Ši knyga – bandymas padėti sau ir bent iš dalies prisiliesti prie Algės gyvenimo jos išsvajotu rašytojo būdu ir mano išgalvoto romano forma. Tai tėvo pastanga palaikyti dukros įkurtą kūrybos žiburį, įprasminti tragiškai nutrūkusį dukros gyvenimą.
Su Alge esame ne kartą kalbėję apie kūrybą, dieviškumą, gyvenimo prasmę. Čia rasite į romano veikėjų lūpas įdėtas tų pokalbių tezes, idėjas, mudviejų bendras paieškas, Algės kūrybą ir nerimą.
Jei ne Algė, šios knygos nebūtų, kaip nebūtų ir manęs tokio, koks esu dėka Algės.Būdama ketverių metukų dukrelė, paklausta koks jos vardas, teatrališkai išklodavo: Algė Marija Rožė Karmensita Kaušpėdaitė. Algė – pirmas jos vardas, Marija – krikšto vardas, kuriuos davė tėvai – mudu su Audrone, o Rožės Karmensitos (liepsnojančios meilės) vardą ji pasirinko pati.
Kiekvieną kartą, lankydamas Algę Petrašiūnų kapinėse, atnešu jai raudoną rožę...“, – toks debiutinį romano „Koplyčia“ autorius Algirdo Kaušpėdo žodis.
Knygos pristatymas vyks MO muziejuje, rugsėjo 4 d. Pradžia: 18 val.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
