Ant rankų pirštų galima skaičiuoti Lietuvos muzikos scenos kolektyvus, kurie susikūrė Nepriklausomybės pradžioje ir iki šiol sėkmingai muzikuoja, leidžia albumus, kuria didelius scenos projektus ir vis dar nustebina gerbėjus, rašoma pranešime spaudai.
Trisdešimtmečio proga Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“ lapkričio 13 d. Vilniuje rengia išskirtinį koncertą, kuriame ne tik prisimins ryškiausius grupės gyvavimo etapus bei kertiniais tapusius hitus, bet ir padėkos visiems gerbėjams. O jų ši grupė turi daug ir ištikimų. Yra žmonių, kurie „Skylės“ klausosi ir jų koncertus lanko visus trisdešimtį metų.
Pastovus gerbėjų ratas grupę lydi nuo pirmųjų nedrąsių pasirodymų studentų šventėse 1991-aisiais. Jie nekantriai laukdavo kiekvieno naujo albumo (o jų per karjerą „Skylė“ išleido daugiau nei dvidešimt). Jie nusipirkdavo bilietus į pirmas eiles visuose koncertuose. Nesvarbu, ar jie vykdavo kukliame alternatyviame klubelyje ar su orkestru pagrindinėje šalies arenoje. Jie subrendo drauge su „Skylės“ muzika ir dabar į koncertus ateina jų vaikai ir atsiveda savo vaikus. Gerbėjų ištikimybė – didžiausias turtas, kokį per ilgus muzikavimo metus susikrovė grupė.
„Skylė“ dažnai pavadinama mūsų muzikos scenos fenomenu. Ir tas išskirtinumas glūdi jos principuose, kurie susiformavo dar susikūrimo stadijoje ir nekito visus tuos ilgus metus.
Alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – taip savo ir bendraminčių pagrindinę misiją suformulavo jos lyderis Rokas Radzevičius.
Jei esi šios grupės narys, privalai suprasti ir palaikyti jos esminį principą. Atrodo, skamba lyg paprasta užduotis, tačiau tai, kas atrodo nesudėtinga užrašius ant popieriaus – daug sunkiau pasiekiama kompromisais persmelktoje pramogų verslo realybėje.
Kiekvienos muzikos grupės principai bėgant metams išbandomi šlove, mada, pinigais, lengvesniu darbu, paprastesniu techniniu sprendimu. Ir tik reta grupė sugeba ilgą laiką savo esminio principo nepamesti.
„Skylei“ pavyko. Grupė keitė muzikos stilių, sudėtį, dainavo keliomis kalbomis, grojo ir alternatyviuose festivaliuose, ir valstybinių švenčių minėjimuose. Ir visuomet išlaikė tą esminę šerdį, kurią jaučia jos klausytojai.
„Skylė“ – daug daugiau nei koncertai ir įrašai. Jos lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius smarkiai praplėtė grupės ribas. Jie sukūrė legenda tapusią roko operą „Jūratė ir Kastytis“, populiarų miuziklą „Eglė žalčių karalienė“. Jų pagrindinės arijos virto ir „Skylės“ repertuaro dalimi.
Jų albumas „Broliai“ tapo Lietuvos partizaninio judėjimo pagerbimo simboliu ir paskatino ne vieną atsiversti šį garbingą šalies istorijos puslapį. Jų „Gervazo dūzgės“ – vienintelė žemaitiška roko opera pasaulyje. Jie rūpinasi ir mažiausiųjų muzikiniu lavinimu. Tam skirto projekto „Tilidūda“ dainelės tapo vienomis klausomiausių.
Viskas, ką daro „Skylė“, persmelkta gilia ir nesumeluota meile savo šaliai, jos istorijai, tradicijoms ir... apgaubta nemenka dalimi mistikos. Labai svarbus anapusinio pasaulio elementas visada egzistavo jų kūryboje. Būtent ši grupė sukūrė pavasario ir rudens lygiadienių koncertų tradiciją ir muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“.
Galima juokauti, kad ne be burtų grupė sėkmingai sulaukė trisdešimties metų. Galima nejuokauti, o rimtai tuo tikėti. Galima netikėti burtais, o tikėti tik be galo nelengvu darbu, kurį grupės nariai nuosekliai dirbo ilgus metus. O galima ir nesukti galvos dėl grupės sėkmės priežasčių, o tiesiog ateiti paklausyti trisdešimtmečio pasirodymo - lapkričio 13 d. sostinėje, „Keistuolių teatre“.
