Viską atiduodama vaikams.O susirgus vaikai užmiršta kad turi tėvus anūkai dėdelius. O laidojimą net nekalbu...žinoma tai liečia ne visus.

Jei laukia įdomūs metai, gyvenk. Nevelk mamos meilės į diskucijas

Tiek priedus, net marmuze taukais apejus, nu bet reikia, kad tauta matytų ir girdėtų, kaip si persona lanko babces, dusk

Na ir sedek toj ligoninej ilgsi, mums giliai pochui, demencija matyt sergikad visas svietas turi zinom, kuok tavo šeimos nariai serga miršta ir t t dusk

Koko puode...

Kažkokias keistas išvadas ponia sau pasidarė iš tų močiučių. Lyg pergyvena, kad jos aukojosi dėl kitų, o štai ligoninėj niekas nė nelanko. O pati pasižada gyventi dėl savęs ir daugiau rūpintis savimi. Galai nesueina. Taip giliai pakapstė, kad visiški blėniai gavosi. Geriau jau tą laišką sau būtų sau ir pasilikusi...

Ir šampano išgėrė. Kaip gimtadienis be šampano.? Juk taip Tv3

Gluše boba. Ir tiek. Ir Tv3 individas toks pat avinas, ar avis. Daugiau naujienų nėra. Pvz. Trumpas Nausėdos nepakvietė į inauguracija. Seb bankas Rusijoje tebedirba. Ir niekas ne šaukia, kad Seb rusų kekšė. Nauseda akcininkas. Vadinasi ir Rusija seb palaiko

Gražu, kad jautri, ateina slaugyti savus ir svetimus, aš taip negalėčiau. Bet yra ir kita asmenybės pusė - taip kišti kišti kišti save ir savo neišpasakytą kuklumą į pirmą planą)) Kažkas čia nesueina. Ir nematau didelio prieštaravimo tarp to, kaip ji gyvena ir kaip atseit "nuo šiol" gyvens. Tos moterys gal irgi gerai paūždavo, bet senatvėj jėgų neliko ir štai jos guli paslikos. Kodėl ponia nusprendė, kad jos negyveno dėl savęs ir tik aukojosi? O gal kaip tik niekam nesiaukojo? Mano močiutė buvo "pienės pūkelis" kitų akimis, bet iš tikro žiauri, aš jos bijojau. Aš panašaus amžiaus kaip ponia, tai va jau išmokau jokių apibendrinimų nedaryti, žmonių į lentynėles nebekaišioti.

Puikus laiškas sau.Bet čia supranta tiems,kurie susidūrę su artimųjų netektimis,kuriems teko ar tenka dirbti su sunkiai,gulinčiais ant patalų senukas,žodžiu jau su tam tikromis gyvenimo patirtimis,su išmintingais.Priešingu atveju jei nesuprantamas tekstas,gaunasi tik purvo pylimas,išvaizdos komentavimas ir tt.Gyvenimas labai greitai prabėga.Ir kiek tų atidėliotų akimirkų,gal kitą kartą,gal rytoj,gal vakare ir tt.Kartais galvoju,gal sau nereikia nieko ir žadėt,tiesiog gyventi nekenkiant kitiems,nelipant per galvas,nesiveliant į beprasmės tuščias diskusijas ir tt.O gailėtis kažkokių praleistų progų,šansų tiesiog kvaila.Nes viskas vyksta esamuoju laiku.