Nuo pat mažų dienų Adomas tėtį lydėdavo į koncertus. To pats nesuprasdamas, jis buvo dabartinės profesijos praktikantas.
„Iki šito momento dirbau šešerius metus. Ar tai yra sėkmė per naktį? Nežinau. Galbūt tai tiesiog darbo vaisiai. Daina „Aš Judu“ taip pat buvo labai pasisekusi, ir surinko apie 2,2 mln. peržiūrų.
Tas populiarumas internetinėje erdvėje tikrai buvo, bet pastaruoju metu mane žmonės užsimanė pažinti asmeniškai. Daina „Jeigu Žinai ko Tu nori“ yra daug intymesnė, skleidžianti moralinę žinutę ir turbūt labiau parodo, koks aš esu. Gal žmonės dėl to susidomėjo, pradėjo naršyti ir ieškoti daugiau informacijos apie mane“, – naujienų portalui tv3.lt sako Adomas.
Svarbūs dainos žodžiai
Pats Adomas neslepia, kad kūryboje jam labai svarbūs dainos žodžiai – jiems jis skiria itin daug laiko.
„Yra trys svarbiausi dalykai muzikoje – pirmiausia melodija, paskui žodžiai ir, trečia – emocija. Žodžiai man itin svarbūs, jiems skiriu labai daug laiko. Yra labai daug dainų, kurias lyg ir galima būtų leisti, bet mano manymu, jose žodžiai yra ne iki galo išdirbti, ne iki galo parašyti ir ištobulinti. Šiuo atveju žodžiai man yra be galo svarbus dalykas“, – teigia dainininkas.
Nuo mažens jaunasis atlikėjas neslėpė nenorintis giliau nerti į muziką ir ieškoti savęs scenoje ar pramogų pasaulyje. Visgi norai pasikeitė – kaip teigia jis pats, pakeitęs mokyklą suprato, kad jo gyvenime per daug trūksta muzikos.
„Anksčiau muzika man buvo privaloma. Lankiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją – nuo ryto iki vakaro laiką praleisdavau apsuptas muzikos, jaučiau krūvį.
Bet kai išėjau į kitą mokyklą, iš mano gyvenimo dingo muzika, su ja susiję draugai, pajaučiau didelį jos trūkumą. Turbūt gyvenime dažnai taip ir yra – kai kažką prarandi, tik tada tai pradedi vertinti“, – neslepia vyras.
Kaip atlikėją Adomą labai traukia galimybės per muziką perduoti stiprias žinutes, galinčias paliesti kitų žmonių širdis.
„Mane labiausiai žavi tai, kad gali sukurti ritmą, tam tikrą emociją, kuri gali paliesti žmogaus širdį. Kad žmogus išgyventų kokią nors istoriją – ar laimingą, ar liūdną. Labiausiai patinka tai, kad žmogus gali išjausti emociją, savotiškai prasivalyti vidų. Tuo mane ir žavi muzika – savo gebėjimu paliesti sielas.
O iš kūrėjo pusės – žinant, kad tavo sukurtos dainos klauso žmonės aš jaučiu pasitenkinimą. Iš esmės kuriu muziką dėl to, kad negaliu jos nekurti“, – šypteli jis.
Į koncertus lydėdavo tėtį
Nuo pat mažens Adomas turėjo galimybę ne tik girdėti tėčio dainas, bet ir kartu su juo keliauti į koncertus ir pamatyti užkulisius.
Ten ne kartą teko susipažinti ir su žinomais atlikėjais, pamatyti, koks gyvenimas verda prieš lipant į sceną.
„Labai įstrigo visų atlikėjų individualumas, nebijojimas parodyti tai, koks esi – tiek aprangomis, tiek savu elgesiu. Atlikėjai visad būdavo laisvesni, mažiau kompleksuojantys, laisviau bendraujantys“, – kalbėjo jis. Visgi buvo ir neigiama pažinčių pusė:
„Turėjau keletą savo idealų, atlikėjų, kuriuos labai vertinau. Ne kartą esu užkulisiuose užkalbinęs, buvo sykis, kai man paklausus normalaus, adekvataus klausimo apie karjerą, profesiją, buvo tiesiog keistai į mane pasižiūrėta, patylėta ir toliau naršoma telefone.
Kartais būna, kad susipažini su savo herojumi ir tenka nusivilti.“
Ryšys su tėčiu
Nors ir gimė žinomo muzikanto sūnumi, Adomas tikina besistengiantis kurti savo muziką. O ir tėtis, anot jo, mažai kišasi į jo kūrybą.
„Kūryboje esame gan atskiri asmenys, kadangi visiškai skirtingai ją suprantame. Tėtis man griežtai vaikystėje yra pasakęs, kad man nepadės su muzikos sklaida ir reklama, galės tik padėti įsigyti pirmą įrangą. O tvirtai atsistoti ant kojų buvo palikta man pačiam.
Labai džiaugiuosi, kad man taip buvo pasakyta – kai buvau vaikas, kažkiek dėl to pykau, nervinausi. Dabar, suaugęs aš pats esu pasiruošęs priimti iššūkius ir išbandyti save visur, kur tik galiu“, – vaikystėje išgirstus žodžius prisiminė jis.
Adomas neslepia, kad su tėčiu Ovidijumi palaiko glaudų ryšį ir kartu praleidžia nemažai savo laisvalaikio.
„Dažniausiai tai būna reikalai, kurie neliečia muzikos – mašinos tvarkymas, išvažiavimas kur nors – yra mini atostogos. Tada viska darome mechaniškai – kalbamės, dažnai kartu žvejojame, plaukiojame mariose. Drevernos uoste turime mažą laivą, vasaromis ten plaukiojame.
Esame net kartu važiavę koncertuoti į užsienį, pabūname tikrai smagiai ir vienas kitą stengiamės šviesti“, – tikina jis.
Garsios pavardės našta
Garsi pavardė Adomą lydėjo visą jo gyvenimą. Anot jo, kartais ji slėgdavo, bet visada ji neša didžiulę atsakomybę ne tik už save, bet ir už visą šeimą.
„Man ties „prasimušimu“ muzikoje su tokia pavarde buvo daug sunkiau nei žmogui, kuris neturi jokio vardo. Vardas duoda didelę atsakomybę nešti savo vėliavą už tėčio. Nors ir esame skirtingi žmonės ir kuriame skirtingai, už vienas kito vardą atsakome“, – tikina pašnekovas.
Dėl žinomos pavardės vaikinas sulaukdavo pačio įvairiausio dėmesio – tiek gerumo, tiek ir neapykantos. Stipriai tai jautėsi ir mokykloje, bendraujant su bendraklasiais.
„Per gyvenimą dažnai žmonės, sužinoję, kas yra mano tėtis, pradėdavo elgtis kiek kitaip – labiau pataikaudavo, kiti net pradėdavo nemėgti manęs, jei nemėgsta mano tėčio. Bendravimas neretai būdavo stereotipinis.
Būdamas vaikas dažnai to nesuprasdavau – augdamas tėtį matydavau tik kaip paprastą tėtį, kad kažkam jis būdavo Ovidijus Vyšniauskas, man tai nieko nesakydavo. Mokykloje neišvengdavau ir patyčių. Vaikai yra žiaurūs – tiesiai šviesiai tau sako tiesą apie tėtį. Turėdavau viską atlaikyti. Iš esmės tai užaugino storą odą“, – tikina dainininkas.
Šeimos tradicijos
Artėjant didžiosioms metų šventėms, Adomas pasakoja ir apie jų šeimos tradicijas. Anot jo, jų šeima didžiąsias metų šventes mini visai paprastai.
„Pas mus šeimoje visada būdavo krikščioniškos tradicijos – padengiame Kūčių stalą, susikviečiame visą šeimyną. Dabar mūsų šeima labai pagausėjusi – jau broliai, sesės turi vaikų, suvažiuoja močiutės, seneliai. Šventės būna jaukios, šeimyniškos.
Kaip žmogui, daug laiko dirbančiam su muzika, šeima yra puikus būdas nusinulinti ir pabūti savimi“, – šypteli jis.
O ir bendravimui visai netrukdo muzikanto statusas.
„Iš charakterio pusės, manau, kad lieku tiesus tiek muzikoje, tiek gyvenime. Visada stengiuosi suprasti, išlikti žmogišku ir elgtis taip, kaip kad elgiasi su manimi“, – tikina Adomas.
