Vyresni žmonės savo gyvenimo kokybei skiria gerokai daugiau dėmesio nei anksčiau: sulaukę pensijos dirba, studijuoja, keliauja, sportuoja ar dalyvauja įvairiuose projektuose.
Pradėti niekada nevėlu
Pranešime spaudai rašoma, pasak J. Bartaškienės, ji nuolat stengiasi priminti vyresnio amžiaus žmonėms, jog būti fiziškai aktyviems ir skirti laiko sau nėra tinkamesnio laiko ir amžiaus nei dabar. Kokį patarimą pašnekovė duotų tiems, kurių pensija laukia po dešimtmečio ar dar vėliau?
„Svarbiausias mano patarimas, matant šiandienos senjorus, mėgstamą hobį kuo anksčiau paversti darbu, kuris net ir išėjus į pensiją teiktų džiaugsmą. Senjorai nori oriai gyventi, keliauti, studijuoti, bendrauti – visa tai galima kokybiškai daryti net ir būnant pensijoje. Niekada nėra per vėlu“, – kalbėjo moteris.
Ji pati vyresniame amžiuje pradėjo vesti įvairias sveikatingumo mankštas, sporto treniruotes – išėjusi į pensiją norėjo išlikti veikli. Pripažįsta – pradžia nebuvo lengva, tačiau per kelerius metus treniruotėse subūrė daugybę moterų.
„Fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti lėtinių ligų tikimybę, bet ir vyresniame amžiuje išlikti lankstiems, judriems, ilgiau gyventi savarankiškai. Svarbiausias mano tikslas – priminti, kad labai svarbu nesustoti, net ir tuomet, kai atrodo sunku, kai keičiasi gyvenimo aplinkybės, kitaip net ir jaunas žmogus gali jaustis senas“, – pabrėžė pašnekovė.
Sveikata susirūpina vis anksčiau
Šeimos gydytoja Renata Aleknienė teigė pastebinti brandesnio, tačiau dar darbingo amžiaus, žmonių norą gyventi sveikiau – jie motyvuoti kuo ilgiau išlaikyti tiek fizinę, tiek psichoemocinę sveikatą.
Tiesa, reguliariai šeimos gydytojo kabinete pradeda lankytis jau trisdešimtmečiai, jaučiantys nuovargį ar jėgų stygių, raumenų, sąnarių skausmus. Dažniausios šių skundų priežastys – miego trūkumas, didelis darbo krūvis, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas. Taip pat – vitamino D, magnio ir kitų mineralų trūkumas organizme.
35 metų amžiaus ir vyresni pacientai dažnai nerimauja dėl padažnėjusio pulso, padidėjusio kraujospūdžio ar per didelės kūno masės. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, hipertenzija šiame amžiuje jau gana dažnos sveikatos problemos. Pacientams, anot šeimos gydytojos, dažnai nebepakanka koreguoti gyvenimo būdą, tenka skirti cholesterolio kiekį ar padidėjusį kraujospūdį mažinančių vaistų.
Ką reikėtų pradėti daryti jau dabar, kad 70 metų išliktume fiziškai aktyvūs ir stiprūs? „Visuomet pabrėžiu, jog profilaktika naudinga tuomet, kai dar nesijaučiame blogai. Kita vertus, tai nėra tik tyrimų atlikimas – profilaktika prasideda nuo kiekvieno iš mūsų apsisprendimo derinti darbo ir poilsio režimą, pastangas maitintis sveikai ir subalansuotai, būti fiziškai aktyviais.
Žinoma, rūpintis savo psichoemocine gerove, domėtis, kelti klausimus „kaip aš jaučiuosi?“, o, prireikus, kreiptis pagalbos į specialistus“, – kalbėjo gydytoja.
Pagrindinės klaidos, kurias daro įvairaus amžiaus žmonės, manymas, kad dirbti be poilsio – vertybė. „Dažnai nuvertiname atostogų, kokybiško poilsio poreikį, perdegame: visa tai – lėtinio streso sukėlėjai, o lėtinis stresas ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir iš pagrindų gali trumpinti mūsų gyvenimą“, – apibendrino pašnekovė.
Primena apie investicijų svarbą
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas pritaria, jog požiūris, kad „pensija rūpintis nereikia, nes jos nesulauksiu“ vis retesnis.
„Gyvenimo trukmei ilgėjant, vis daugiau žmonių iš anksto pradeda galvoti, kaip reikės gyventi pensijoje ir kaip jai pasiruošti. Kita vertus, mūsų tėvų ar senelių poreikiai šiuo gyvenimo etapu buvo minimalūs, nes tokia buvo realybė. Šiuolaikiniai pensinio amžiaus sulaukę žmonės arba artėjantys jo link, turi kitų poreikių: keliones, kokybišką buitį, automobilį ir pan. Nemažai pensinio amžiaus žmonių domisi investavimo galimybėmis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Kaip šiuos pasikeitusius poreikius užsitikrinti? „Sprendimas – kuo anksčiau bent 10 proc. gaunamų pajamų investuoti į žinomus finansinius instrumentus. Vokiečiai vidutiniškai investuoja po 10 proc., skandinavai – maždaug 14–16 proc. pajamų. Įprastai investuojama į nekilnojamąjį turtą, akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar gyvybės draudimą“, – paaiškino „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas.
Senjorystė užsienyje – įmanoma?
Dalis lietuvių svajoja pensiją praleisti šiltuosiuose kraštuose, kai kurie tą ir daro. Pašnekovas sutinka, jog tokia galimybė tampa vis realesnė.
„Pastaruosius 14–15 metų NT sparčiausiai brango Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje, lėčiausiai – Italijoje, ne taip sparčiai būsto kainos augo Ispanijoje. Jau šiuo metu pardavus namą Lietuvoje, tikrai įmanoma nusipirkti panašios kokybės NT Ispanijoje arba Italijoje, išsikraustyti į Tailandą ar Maroką.
Sudėtingiau – pakeisti mąstymą. Lietuviai – labai sėslūs, prisirišę prie savo NT ir nenori jo atsisakyti. Vakarų Europoje parduoti dalį turto ir gautus pinigus panaudoti oriai senatvei – įprasta praktika, pas mus vis dar retenybė“, – paaiškino M. Dubnikovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
