Apie juos – pokalbis su atlikėju.
Kaip gimė koncerto „Dainos iš po vakar“ idėja ir ką reiškia šis pavadinimas? Ar šis koncertas Jums turi ypatingą reikšmę?
Tą idėją aš jau seniai nešiojuosi kartu su savim. Gal ne tiek nešiojuosi, kiek ji pati valkiojasi iš paskos ir zyzia. Ją galėčiau apibūdinti taip – „Dainos iš vakar“. Aš suprantu – tai nėra labai taisyklinga lietuvių kalbos atžvilgiu, bet labai tikslu. Čia būtent tas atvejis, kai tikslas pateisina priemones.
„Dainos iš po vakar“ – tai yra dainos, kurios šiandien jau yra pagyvenusios, turinčios įdirbį, biografiją, kai kurios iš viso solidų amžių, bet vakar – jos buvo naujos, jaunos, daug žadančios. Vienoms iš jų pasisekė gyvenime, kitoms nelabai. Vienas protingas žmogus yra pasakęs, kad mes gyvi tol, kol mus atsimena. Manau, tas pats galioja ir dainoms. Todėl, pasinaudojęs proga, norėčiau kai kurias iš jų priminti.
Vienos bus mano, ištrauktos iš seniai primiršto stalčiaus, kitos kitų autorių, kuriuos aš labai, labai gerbiu. Aš tikiuosi, jie bus man atlaidūs, nes jokios pateisinamos priežasties, kodėl aš dainuoju jų dainas, aš neturiu. Aš paprasčiausiai noriu. Manau, jei visi turėtume galimybę įgyvendinti savo norus, gyvenimas būtų žymiai įdomesnis.
Kaip Jūsų kūryba pasikeitė per pastaruosius metus ir kur toks virsmas veda?
Mano pastarųjų metų kūryba – kaip metų laikai, veikiami visuotinio atšilimo. Visi žino jų pavadinimus, bet niekas nežino, ko iš jų laukti ir kuo tai baigsis. Todėl žiūriu į ją įtariai ir laikau užrakinęs namuose. Jei elgsis gražiai, išleisiu, kol tai netapo dainomis „iš po vakar“.
Jūsų muzika dažnai turi teatrališkumo. Kaip manote, ar scenoje muzikantas ir aktorius Jumyse kovoja tarpusavyje, ar papildo vienas kitą?
Tai amžinas klausimas. Kas svarbiau – muzika, ar teatras? Visiems, kurie nežino, kaip į jį atsakyti, siūlau kreiptis į mane. Tai itin neramios ir kūrybingos sferos, kurios negali gyvuoti viena be kitos, bet vis tiek nuolat varžosi ir intriguoja.
O jei rimtai, tai labai dažnai muzikantas, besistengiantis scenoje būti savimi ir manantis, kad to pilnai užtenka perteikti jo kuriamai muzikai, būna paprasčiausiai nuobodus. Jei į pagalbą laiku ateina teatras, viskas atsistoja į savo vietas. O aktorius be muzikos atrodo vienišas, nelaimingas ir beviltiškai prasmingas. Kad iš viso to išlipti, gyvybiškai reikalinga muzika.
Kaip manote, ar šiandieninė publika skiriasi nuo tos, kuri Jūsų muzikos klausė prieš 10 ar 20 metų?
Publika tikrai nepasikeitė. Skirtumas tik tas, kad prieš 20 metų aš jos labai bijojau, prieš 10 – bijojau, bet negalėjau be jos gyventi. O dabar – tiesiog negalėčiau be jos gyventi.
Ko palinkėtumėte savo klausytojams prieš koncertą?
„Dainavome gatvėj senas dainas
Apsikaišę gėlėtom palangėm
Ir jautėm, kad tai tik pradžia
Tai diena, kai balsai mūsų eina į dangų“
Todėl iš visos širdies palinkėčiau tokios dienos!
Andriaus Kaniavos soliniai koncertai: vasario 19 d. 19:30 gyvos muzikos klube „Tamsta“, Vilniuje; kovo 8 d. 18 val. Marijampolės dramos teatras. Pasirodymai su grupe: kovo 4 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje; kovo 19 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!