Keturis vaikus su žmona Tatjana (39 m.) auginantis buvęs krepšininkas atskleidė, kad mažiausiojo sūnaus gimtadienį pasitiko artimiausiųjų apsuptyje.
„Mūsų didelė šeima, tad gimtadienį atšventėme šeimos rate – dainą sudainavome, dovaną padovanojome. Draugų nekvietėme, nes Kristianas buvo ką tik pasveikęs po ligos, tad pabijojome kažką kviesti. Susirinko brolio vaikai, krikšto tėvai, seneliai. Visa didžiulė šeima“, – teigė pašnekovas.
Žinomas vyras neslepia negalintis patikėti, kaip greitai gali vaikai augti.
„Vaikai visada labai greitai užauga... Atrodo, Kristianą dar ką tik ant rankų nešiojau, o dabar jis jau didelis“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Skirtumai ir rūpestis
Į dideles šeimas dažnai sutelpa ir didelės asmenybės. Buvęs krepšininkas taip pat pastebi, kad visi keturi jo vaikai charakteriais skiriasi gan daug. Visgi juos vienija ne kas kitas, o šeimyniškas rūpestis.
„Šeimoje auga 4 vaikai ir visi jie gan skirtingi. Aišku, Kristianas kažkiek savybių perėmė iš manęs, kažkiek iš žmonos. Bet kol kas galiu pasakyti, kad jis labai savarankiškas, viską nori daryti pats. Dažnai jis ima pavyzdį iš broliukų ir sesutės.
O šiaip yra labai mielas vaikas, sukalbamas. Kol kas jo charakteris tikrai geras ir smagus, susikalbėti galima ir nesunkiai“, – tikino jis.
„Jis tikrai labai sukalbamas ir apie jokius „ožiukus“ net neina kalba. Jis puikiai supranta, kas galima, o kas negalima, priima ir žodį „ne“. Mes su juo sutariame ir susikalbame“, – pridūrė vyras.
Sūnus Danielių (17 m.), Dominyką (15 m.), dukterį Emily (11 m.) auginantis K. Lavrinovičius neslepia, kad patirtis turint šeimą ir vaikų jam padeda auklėti ir mažiausiąjį šeimos narį.
„Patirtis mums padeda, bet kiekvieną vaiką auklėti reikėjo vis kitaip. Visi yra skirtingų charakterių, tad prie jų prieiti reikia vis kitaip. Vienos sistemos visiems vaikams tikrai nėra. Šeimoje turime narių, su kuriais reikia bendrauti švelniau, su kitais, priešingai – aršesnį, griežtesnį žodį tenka pasakyti, daugiau tą patį kartoti.
Tačiau patirtis visame kame tikrai padeda – gali lengviau suprasti vaiko psichologiją, jo mąstymą, surasti kuo geresnę prieigą prie jo. Kartais vaikus gali suprasti ne tik iš žodžių, bet ir iš jo emocijų“, – kalba vyras.
Broliška konkurencija
Anot pašnekovo, vyresnieji jo vaikai puikiai sutaria su mažuoju Kristianu ir neretai tėvams pagelbsti juo pasirūpinti.
„Ypač mano dukrelė myli mažylį ir vyresni broliai puikiai su juo bendrauja. Tarp brolių kol kas nematau jokios konkurencijos, kokia buvo augant vyresniesiems. Mano vyresni sūnus, kuriuos skiria 2 metai, tarpusavyje labai daug konkuravo, pykosi.
Jie supranta, kad Kristianas dar mažiukas, tad tikrai su juo labai maloniai ir mandagiai bendrauja, atsargiai su juo žaidžia. Viskas kiek kitaip nei kada buvo tada, kai jie buvo dviese“, – sakė jis.
Apie brolišką konkurenciją užsiminęs pašnekovas pastebėjo, kad vyrai šeimoje „rungtyniavo“ bene visose srityse:
„Konkurencija tarp jų matėsi visur – ir moksle, ir sporte, vienas geresnius pažymius atnešdavo, kitas pavydėdavo, pykdavo.
Jei vienam geriau sekasi sporte, dažnai kitas pazyzdavo. Bet turbūt ta konkurencija tarp brolių ir seserų yra kiekvienoje šeimoje ir motyvuoja siekti tik geresnių rezultatų.“
Kaip teigia K. Lavrinovičius, dėl aršios konkurencijos tarp sūnų kartais tekdavo įsikišti ir jam pačiam.
„Žmona labiau kišosi, bet aš irgi stengiausi, kad jie šitus dalykus kuo taikiau išsiaiškintų. Jeigu matydavau, kad situacija nebekontroliuojama, puldavau aiškintis – kas teisus, o kas ne. Su vaikinais tikrai buvo darbo, bet dabar pamačius rezultatus bendrauti yra tikras malonumas“, – šyptelėjo jis.
