Pirmasis ir svarbiausias Rūtos darbas buvo sudaryti mitybos planą, kuris atitiktų Ievos poreikius ir gyvenimo būdą. Kadangi Ievos vyras labai mėgsta gaminti, standartiniai receptai jai netiko.
Jie susitarė, kad Rūta nurodys produktus, kuriuos reikia suvalgyti per dieną, o kaip juos paruošti, nuspręs pati Ieva kartu su vyru.
„Man buvo labai svarbu turėti laisvę rinktis, todėl džiaugiuosi, kad Rūta suprato mano poreikius“, – prisimena Ieva.
Didžiausiu iššūkiu Ievai tapo 5 maitinimai per dieną. Iki tol ji nevalgydavo pusryčių, neturėdavo užkandžių, o vakarais, kaip ir daugelis, prisivalgydavo sočiai. Reikėjo įprasti prie režimo – valgyti kas 3–4 valandas.
„Man buvo labai sunku pradėti valgyti pusryčius, nes iki tol jų tiesiog nebuvo mano dienotvarkėje. Tačiau supratau, kad be to pokyčių nebus“, – pasakoja ji.
Be to, Ieva visiškai negėrė vandens, tačiau dabar jis tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi. „Anksčiau net nesuvokiau, kiek vanduo svarbus. Dabar kasdien išgeriu 2,5 litro vandens ir tai jau tapo įpročiu.“
Įtraukė sportą
Pirmosios 4 savaitės buvo sunkios. Ieva jautė galvos skausmus dėl organizmo prisitaikymo prie naujos mitybos – tai buvo vadinamoji „cukraus dieta“, kai iš organizmo pašalinamas perteklinis cukrus.
Po poros mėnesių, kai mityba jau buvo sureguliuota, Ieva pradėjo daugiau judėti. Tai įvyko natūraliai – vasaros atostogų metu ji pradėjo vaikščioti po 3 kilometrus per dieną.
„Iš pradžių man tai atrodė kaip nesąmonė. Galvojau, kad niekada neturėsiu tam laiko – juk turiu mažą vaiką. Bet kai pradėjau, supratau, kad tai visiškai įveikiama.“
Rudeniop judėjimas tapo kasdienybe. Darbe paskelbtas iššūkis, skatinantis kiekvieną dieną nueiti 3 kilometrus, suteikė dar daugiau motyvacijos. Ieva neatsisakė šio įpročio ir iki šiol kasdien nueina savo 3 kilometrus, nesvarbu, koks oras ar kokioje vietoje ji bebūtų. „Vaikščiojimas man tapo tarsi meditacija – tai laikas sau, kai galiu atsipalaiduoti ir pabūti su savo mintimis.“
Per 9 mėnesius Ieva atsikratė 24 kilogramų. Ji pradėjo nuo 106 kg, o dabar sveria 79 kg. Svorio metimo procesas nebuvo greitas – po pirmųjų 10 kilogramų svoris sustojo mėnesiui. „Tai buvo labai sunkus metas – rodėsi, kad stengiuosi, bet rezultato nėra. Tačiau supratau, kad reikia kantrybės, nes greiti rezultatai niekada nebūna ilgalaikiai.“
Didžiausias iššūkis – svorio išlaikymas
Dabar Ieva pasiekė svorį, kurį turėjo prieš vaikus ir yra labai patenkinta. Tačiau ji turi mažą svajonę – atsikratyti dar 6 kilogramų, kad visiškai pasiektų savo tikslą. „Svajonės pildosi, jei dedame pakankamai pastangų. Turiu mažą tikslą, kurį pasieksiu savo tempu.“
Pasak Ievos, didžiausias iššūkis buvo ne kilogramų netekimas, o jų išlaikymas. Tai reikalauja, kad susiformuotų tvirti ir ilgalaikiai įpročiai. „Numesti kilogramus yra viena, bet juos išlaikyti – visai kas kita. Tai reikalauja disciplinos ir visiškai pakeisto požiūrio į gyvenimą.“
Ji pabrėžia, kad svarbiausia – pakeisti požiūrį į maistą ir leisti sau mėgautis mėgstamais dalykais saikingai. „Jeigu noriu torto, aš jį suvalgau. Neatsisakau nieko, bet valgau saikingai. Vietoj to, kad suvalgyčiau visą pakelį traškučių, apsiriboju keliais. Man to užtenka.“
Taip pat ji laikosi paprastos taisyklės – nesverti savęs kiekvieną dieną, nes tai neparodo realių pokyčių. „Sveriuosi kartą per savaitę, visada tą pačią dieną, o apimtis matuoju kartą per mėnesį. Taip geriausiai jaučiasi realūs pokyčiai.“
Pokyčiai atsispindi ne tik skaičiuose, bet ir kasdienybėje. Per atostogas Ieva suprato, kad visi jos vasariniai drabužiai tapo per dideli. Jos drabužių dydis sumažėjo net per 4 dydžius! „Pirmą kartą gyvenime nusipirkau aptemptus drabužius ir jaučiuosi juose puikiai. Dabar reikia atrasti savo stilių – nebeužtenka tik laisvų ar sportinių drabužių.“
Dar vienas svarbus sėkmės elementas buvo šeimos palaikymas. Ievos vyras, kuris labai mėgsta gaminti, visiškai ją palaikė ir prisiderino prie jos mitybos poreikių. „Man labai pasisekė – vyras ne tik palaikė, bet ir prisitaikė prie mano naujo mitybos režimo. Mes gaminome vieną patiekalą visai šeimai, tik mano porcijos buvo mažesnės.“
Ieva pabrėžia, kad svarbiausias dalykas metant svorį – kalorijų deficitas. „Jei nėra deficito, svoris nenukris – tai paprasta taisyklė, kurią visi turėtų suprasti.“
Kai ji išmoko tinkamai derinti produktus ir susidaryti subalansuotą meniu, alkio jausmas išnyko. „Užkandžiams dabar renkuosi ne šokoladą, o saują riešutų ar vaisių. Tai suteikia energijos ir ilgam pasotina.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
