Įprastai medikė Aušra Rodzevičienė tokiu dienos metu darbuojasi Ukmergės ligoninėje. Tačiau pastarosiomis dienomis moteris laiką leidžia namuose. Ji prižiūri savo koronavirusu užsikrėtusią dukrą.
„Aš turiu imti nedarbingumo lapelį, nes mano tiesioginis darbas su žmogumi ir nuotoliniu būdu man dirbti nebeišeitų. Tai nusprendėme taip. Šią savaitę nedarbingumą imu aš, o kitą savaitę prižiūrės vyras“, – sako gydytoja Aušra Rodzevičienė.
Medikės šeima dėl to patirs finansinių nuostolių, tad vaiko slaugymui moteris mieliau būtų ėmusi atostogas. Juolab, kad Aušrai saviizoliuotis gali tekti ne kartą – koronavirusas vis labiau įsisuka į medicinos įstaigas.
„Galėtum imti atostogas, bet aš jų nebeturiu. Aš jau už šiuos metus esu išnaudojusi ir dabar liko tik biuletenis. Kiti gali imti, taip, kurie dar turėjo likučių. Galėtų naudoti tas atostogas. Na, galbūt po Naujų metų vėl versis tas kalendorius ir vėl bus galima imti atostogų sąskaita. Tai vat truputėlį gelbėtų situaciją“, – pasakoja A. Rodzevičienė.
„Sodra“ skelbia, kad kilus antrajai koronaviruso bangai dėl su epidemija susijusių priežasčių išduodama vis daugiau nedarbingumo pažymėjimų. Štai rugsėjį jų prireikė maždaug 7300 žmonių, o per dar nesibaigusį spalį – jau 12500.
„Šiuo metu, vakar dienos duomenimis, dėl pandeminės situacijos nedarbingume, buvo 400 tokių, kurie turėjo prižiūrėti vaikus dėl to, kad užsidarė įstaigos dėl karantino. Ir 1500 buvo tokių, kurie arba patys serga, arba turi saviizoliuotis, dėl to negali dirbti ir jiems reikalingas nedarbingumo pažymėjimas“, – teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
„Sodra“ šiemet jau išmokėjo 118 milijonų eurų išmokų dėl viruso dirbti negalėjusiems žmonėms. Šios išlaidos buvo kompensuotos iš valstybės biudžeto, tačiau šalį apimant antrajai COVID-19 bangai, teks tuštinti ir „Sodros“ rezervus.
„Iš rezervo reikės panaudoti maždaug 50 milijonų eurų“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Siūlomą paramą verslui per karantiną priima trims sostinės centre įsikūrusiems barams ir vienam naktiniam klubui atstovaujantis Matas Puodžiūnas. Dėl apribotų darbo valandų visos keturios vietos jau užsidarė, į prastovas išsiuntė per 100 žmonių.
„Neapibrėžtam laikui užsidarėm, grąžinom prekes, išleidom į prastovas. Jau tikrai nesam naivūs – tos dvi savaitės tai tikrai matom, kad tik pradžia. Šiurpiausias scenarijus yra turbūt pavasaris, kad galėsim atsidaryti, bet nenorime apie tai net pagalvoti“, – sako barų ir klubų atstovas Matas Puodžiūnas.
Vyriausybės siūlymą naikinti subsidijas patalpų nuomai Matas vadina mirties nuosprendžiu. Keturių patalpų nuoma sostinės centre atsieina daugiau nei 40 tūkstančių eurų per mėnesį.
„Jau nuo rugpjūčio mėnesio nuomos lengvatos nebetaikomos. Tai turim didžiulius nuostolius. Tai be valstybės pagalbos tikrai, tikrai nebeišgyvensim. Ir tikrai šneku ne už mano keturis barus, bet visi, kas nuomojasi patalpas, susiduria su tomis pačiomis problemomis“, – pasakoja M. Puodžiūnas.
Vyriausybė siūlo per antrąjį karantiną paramą skirti mažesniam verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ratui.
„Valstybė turi iš esmės visą laiką taupyti ir galvoti, ką daryti. Ir pagalba būtent turi būti laiku, tinkama ir tikslinga“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Ruošiamas paketas nors ir mažesnis, tačiau esą tikslingesnis – orientuotas į labiausiai pažeidžiamas įmones. Numatyta kompensacijas skirti tiems verslams, kurių apyvarta krito bent 30 procentų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas naują paramos paketą verslui vertina teigiamai.
„Yra tikslinga diferencijuoti paramą, kadangi daliai verslų nereikia tos paramos ir tikėtina, kad nereikės, jei karantinas nebus griežtinamas. Tačiau kitai daliai verslų situacija yra pakankamai sudėtinga ir jiems toks paramos reikia ir reikės ne mažiau nei pavasarį“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 257 eurų subsidija siūlo remti ir ne visus dirbančius savarankiškai, o tik tuos, kurie bus įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusiųjų sąrašą.
„Mes manome, kad tiktai tuo atveju, kai žmonės yra nukentėję dėl tam tikrų verslo apribojimų, taip, jie turi teisę gauti valstybės pagalbą. Stebėdami rinkos pokyčius, mes atkreipiame dėmesį, kad greičiausiai atsigauna individualus verslas, t. y. tie savarankiški žmonės. Jie labai greitai adaptuojasi, prisitaiko. Jeigu jie nebegalėjo pardavinėti tam tikrų prekių turguje, jie atsidarė savo internetines parduotuves ir taip toliau“, – sako E. Radišauskienė.
Beje, 21-oje šalies savivaldybėje įvedus karantiną, proga gauti papildomų pinigų sudomino nedaugelį – dėl 257 eurų išmokos kol kas kreipėsi vos 225 savarankiškai dirbantys asmenys, beveik pusė jų – Vilniuje.
